Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai teigia mūsų šalyje susiduriantys su problema, kai komerciniai bankai nepagrįstai taiko ribojimus ir reikalavimus. Pagalbos į Seimo Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ kreipęsi verslininkai kalba, kad negali disponuoti lėšomis, stabdomi pinigų pervedimai iš įmonių, veikiančių trečiosiose šalyse.
Pasak Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus, verslininkai vis garsiau kelia problemą, kad šiandien yra nepaprastai sudėtinga dirbti su Lietuvos komerciniais bankais, kai vyksta prekyba ar paslaugų tiekimas su įmonėmis, esančiose trečiose šalyse kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Albanija, Makedonija, kitose valstybėse, ir kurioms nėra taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
„Bankai sulaiko pavedimus maždaug 2-3 savaitėms, būna ir ilgiau. Verslininkų tarpe yra tokių, kurie bijo kalbėti apie šias problemas, nes nenori susipykti su komerciniais bankais. Tačiau mes šią problemą spręsime Seime, lauksime atsakymų iš Lietuvos banko. Negalime sudaryti tokios situacijos, kuomet mūsų šalies verslininkai negali dirbti savoje šalyje, o tenka kurti ekonomiką kitose valstybėse“, – pažymėjo parlamentaras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius.
Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos, vienijančios apie 70 tūkst. šalies įmonių, pirmininkė Dalia Matukienė teigė, kad kiekvieną savaitę gaunama apie 5-6 įmonių paklausimai dėl bankų veiklos ir šie klausimai tampa net svarbesniais už pastaruoju metu kilusius energetikos iššūkius.
„Įmonės negali pervesti pinigų savo klientui, negali nupirkti medžiagų, sumokėti atlyginimų ir mokesčių, kadangi neturi disponuojamų lėšų, nors banke tie jų pinigai yra“, – sako D. Matukienė.
Pasak jos, be to, Lietuvos įmonės jau gavo pranešimus, kad bankai kelia paslaugų įkainius – minimalus paslaugų mokestis kyla nuo 3,50 iki 4,50 Eur, kiti planai atitinkamai – nuo 7 iki 8 eurų, nuo 9 iki 11 eurų.
„Bankai teigia, kad taip neva optimizuoja savo paslaugas ir padeda verslui. Negana to, bankai ragina smulkųjį verslą, kad mažose parduotuvėse, esančiose regionuose, gyventojai už pirkinius atsiskaitytų banko kortelėmis. Pavyzdžiui, už nusipirktą degtukų dėžutę 1 proc. kainos reikia sumokėti bankui. Šiandien šalia energetikos problemų, turime bankines problemas, turime mažėjantį vartotojų skaičių dėl didžiulės emigracijos, mažėja ir pirkinių krepšelis. Smulkusis verslas regionuose yra tiesiog baigiamas sužlugdyti. Prašome Seimo narių, Vyriausybės, Lietuvos banko spręsti šią problemą“, – pažymėjo D. Matukienė.
Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys pabrėžė, kad verslininkai mėnesiais negali atsidaryti sąskaitų komerciniuose bankuose, stoja verslo vystymas.
„Net darbuotojai iš trečiųjų šalių negali atsidaryti sąskaitas Lietuvos bankuose, tą jie priversti padaryti Lenkijoje ir kitose šalyse. Komerciniai bankai užšaldo lėšas, gautas iš trečiose šalyse veikiančių tiekėjų už prekes ar paslaugas nuo 3 savaičių iki kelių mėnesių. Tai verslams pražūtinga, nes per tą laikotarpį jie negali naudotis apyvartinėmis lėšomis, vykyti kitų jau minėtų veiksmų. Verslas tuo metu priverstas vegetuoti. Nėra atliekami pinigų pervedimai iš trečiųjų šalių įmonių, kurioms net netaikomos Europos Sąjungos sankcijos. Kodėl Latvija, Lenkija laisvai užskaito pavedimus iš tokių šalių? Dėl to lietuviai pradeda perkelti savo veiklas į šias ir kitas ES šalis“, – teigė R. Stumbrys.
Mažosios bendrijos „Argi“ komercijos direktorius Sigitas Andriūnas akcentavo, kad susidūrė su didele problema, kuri vos neatvedė šią įmonę iki užsidarymo.
„Viena iš priežasčių yra tai, kad bankas, gaudamas iš mūsų klientų pinigus, juos užlaiko, prašo įvairių dokumentų. Susidūrėme ir su tokia situacija, kai Lietuvos įmonei negalėjome apmokėti sąskaitos, kadangi mūsų pavedimų limitas buvo nedidelis, nes esame auganti įmonė. Bankas atsisakė padidinti limitą, sakydami, kad jie įvertino kažkokias tai rizikas. Klausdami, kokios jos, bankas atsakė, kad neprivalo mums pateikti jokio atsakymo. Dėl to mūsų įmonė tris savaites negalėjo dirbti, ir jei nebūtų pavykę Lenkijoje atsidaryti banko sąskaitos, tai nei atlyginimo, nei mokesčių nebūtumėme galėję sumokėti, būtų tekę skelbti bankrotą“, – sakė S. Andriūnas.
Kitas atvejis, kai komercinis bankas klausinėja tokios informacijos, pas ką perkame, kokia kaina perkame, kam parduodame, net reikalaujami klientų asmeniniai kontaktai.
„Buvo tokia situacija, kai iš kliento, esančio Armėnijoje, „atėjo“ pinigai. Jie buvo užlaikyti banke tris savaites. Mes sakėme bankui, kad mums sustoja darbas. Galiausiai bankas pavedimą atmetė ir grąžino pinigus į Armėniją. Mums reikėjo mokėti atlyginimus, tačiau sąskaitoje neturėjome pinigų. Tuo tarpu atsidarę Lenkijoje sąskaitą mes per vieną dieną gavome įskaitymą ir galime toliau dirbti. Lenkijos bankuose ir įkainiai mažesni. Girdime, kad dabar Lenkijos bankuose lietuvių yra daugiau nei pačių lenkų“, – kalbėjo S. Andriūnas.
Spaudos konferenciją galite pažiūrėti ČIA.