Kritiškai būtina imtis veiksmų dėl pragyvenimo išlaidų augimo Europoje. Pastaruosius kelerius metus Europoje matėme didžiulę 11 % infliaciją, o Lietuvoje ji siekė beveik 19 %. Atlyginimų, pensijų augimas infliacijos nepavijo. Šiuo metu kainos auga lėčiau, bet jau spėjo pasiekti sunkiai įsivaizduojamas aukštumas: pvz., 2023 m. kovą maisto kainų infliacija ES buvo 15,5 %, būsto kainų augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje. Dėmesys šioms problemoms kol kas labai fragmentiškas. ES rado sprendimus dėl didėjančių energijos išteklių kainų, tarp kurių – ir parama pažeidžiamiausioms grupėms. Vis dėlto labai trūksta dėmesio kitose srityse: augančioms maisto, gyvenamojo būsto, paskolų, paslaugų kainoms. Nors didėjantys pragyvenimo kaštai dažnai pristatomi kaip problema, kurios spręsti politinėmis priemonėmis negalime, tai netiesa. Sutelksime politinį dėmesį į kainų augimo problemas, skatinsime profesionalios kainų stebėsenos mechanizmą, kainodaros skaidrumą. Įsteigsime Europos Parlamento komitetą kainų problemai spręsti ir suformuluosime užduotį naujajam Europos Komisijos nariui, atsakingam už ekonomiką. Jie turės kuo skubiau išanalizuoti situaciją ir pateikti sprendimus, kuriais galėtume nuolat vykdyti svarbiausių prekių monitoringą, kovoti prieš kartelinius susitarimus ir imtis kitų reikalingų priemonių, mažinančių kainų augimo poveikį europiečių perkamajai galiai.

Ypač svarbu kuo greičiau pasiūlyti sprendimus dėl būtiniausių produktų kainų. Skirsime didesnius institucinius resursus, padedančius valstybėms narėms nustatyti piktnaudžiavimus dominuojančia rinkos padėtimi būtiniausių produktų rinkose. Tobulinsime dominuojančios padėties mažinimo rinkų teisės aktus įtraukdami į reguliavimą didmeninę maisto prekybą, vaistų prekybą. Didinsime valstybės pagalbą ir intensyvinsime ES paramą investicijoms, turinčioms potencialą mažinti pagrindinių prekių kainas.

BVP augimo skatinimas ir savitikslė rinkų liberalizacija neturi dominuoti ekonominėje diskusijoje. Įgyvendinsime nepriklausomą kai kurių rinkų (pvz., elektros) liberalizacijos padarinių analizę ES mastu. Sieksime gerinti pagal naują Europos Komisijos pertvarkos pažangos rodiklį (Transition performance index) labai prastai įvertintas Lietuvos pozicijas. Šis rodiklis vertina valstybės gerovės parametrus plačiau nei BVP, įtraukdamas produktyvumo augimo, socialinės pažangos, tvarumo ir viešojo valdymo kokybės duomenis.

Vieninga ir lanksti bankų sąjunga. Pritariame tvariam judėjimui bendros bankų rinkos Europoje link. Bankų sistemos stabilumo taisyklės, užtikrinančios maksimalų bankų ir jų klientų atsparumą ekonominėms rizikoms, neturi riboti startuolių, smulkiojo verslo prieigos prie kapitalo. Kartu su kitomis šalimis pradėsime ES diskusiją dėl monetarinės politikos korekcijų. Europos centrinio banko tikslų spektras turi plėstis: pastangos mažinti infliaciją turi būti derinamos su tikslais didinti užimtumą ir skatinti kuo mažesnį poveikį aplinkai.

Sanglaudos politikos tęstinumas. Privalome užtikrinti, kad parama silpnesniems regionams nenutrūktų. Netrukus prasidės derybos dėl naujosios ES finansinės perspektyvos per ateinančius septynerius metus (2028–2034 m.), kartu bus deramasi ir dėl regioninės paramos. Sieksime, kad naujuoju laikotarpiu ši parama valstybėse narėse būtų nukreipiama mažiausią BVP turintiems regionams, o skirstant paramą būtų atsižvelgiama ne tik į BVP, bet ir į regionų gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Mažas progresas socialinėje srityje – viena opiausių Lietuvos problemų. Lietuvos konkurencingumas Europoje vis dar grindžiamas pigia darbo jėga. Mūsų strateginiu tikslu privalo tapti išsilavinusi, stresui atspari, aukštą pridėtinę vertę kurianti visuomenė, žmogaus gyvenimo kokybė ir ilgėjanti sveiko gyvenimo trukmė. Lietuvai naudinga, kad socialiniai standartai kiltų visoje Europoje, būtų plėtojama universalių bazinių pajamų koncepcija. Suteiksime įvairioms fasadinėms ES iniciatyvoms, tokioms kaip „Europos socialinis ramstis“, „Europos darbo institucija“, „Europos vaiko garantijų sistema“, „Europos klimato socialinis fondas“ ir kt., realias galias ir tikrą bei pozityvų poveikį darantį finansavimą.

4 savaitės dienos dirbti ir 1 diena mokytis – kiekvienam. Aktyviai skatinsime ES diskusiją dėl 4 darbo dienų savaitės. Priimsime Mokymosi visą gyvenimą direktyvą (Lifelong learning directive), užtikrinsiančią, kad bent vieną dieną per savaitę kiekvienas dirbantis ar save įdarbinantis žmogus turėtų teisę į valstybės ir (ar) darbdavio apmokamus kvalifikacijos ar socialinių kompetencijų kėlimo kursus (mokymus).

Nauji darbo saugos ir darbo sąlygų standartai. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo vasaros karščio bangų, ES lygmeniu tobulinsime darbo saugos reikalavimus, įteisinsime nuotoliu dirbančio asmens teisę būti nepasiekiamam ne darbo laiku, teisę dirbti nuotoliu ir t. t. Gerinsime skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas, siekdami darbuotojų patogumo ir visų su darbu susijusių kaštų kompensavimo, taip pat gerinsime socialinius standartus pamaininiame darbe ir savarankiškai užimtiems žmonėms.

Europinė pensija. Sieksime sutarimo dėl „europinės pensijos“, minimalios pensijų pakeitimo normos visose ES šalyse (visų europiečių pensija turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 % buvusio atlyginimo ir šis procentas turėtų augti), panašiai kaip buvo sutarta dėl minimalaus atlyginimo direktyvos. Dabar pagal šį rodiklį Lietuva užima prasčiausią vietą Europoje. Nukreipsime ES lėšas globos ir slaugos paslaugoms vystyti tokiose šalyse, kaip Lietuva.

Kursime pažangią reguliacinę aplinką dirbtinio intelekto naudojimui viešajame ir privačiame sektoriuje. Identifikuosime potencialias naudas ir galimybes tiek Lietuvos, tiek visos ES ekonomikai, švietimui, medicinai, valstybinėms paslaugoms ir apsaugosime nuo potencialių grėsmių bei rizikų, kurias atneša ši revoliucinė technologija. Kursime įrankius, leisiančius identifikuoti sukčiavimą ir manipuliacijas pasitelkiant dirbtinio intelekto technologijas, naudojant asmens atvaizdą, balsą ir kitus privatumą be sutikimo atskleidžiančius bruožus, ribosime neapykantą ir dezinformaciją skatinančius socialinių tinklų algoritmus. Užtikrinsime atsakingo žmogaus įtraukimą sprendžiant bet kokius ginčus, paremtus dirbtinio intelekto sprendimais.

Europai reikia socialinės klimato darbotvarkės, naujo socialinio gerovės kontrakto, padėsiančio mažesnių pajamų gyventojams nepatirti nuostolių, kol žemynas siekia neutralumo klimatui ir įgyvendina fundamentalius pramonės, darbo rinkos, transporto, statybos, žemės ūkio politikos pokyčius. Žalioji ekonomikos pertvarka mažins socialinę įtampą, kurs naujas gerai apmokamas darbo vietas kaime ir mieste, stiprins vietos bendruomenes, taupys kiekvienos šeimos biudžetą. Tvarūs energetiniai, transporto sprendimai bus prieinami žmonėms, gaunantiems mažiausias pajamas.

Žaliasis kursas turi tapti žaliosios pramonės kursu. Žaliasis kursas sudarė Europai galimybes pirmauti tvarių technologijų sektoriuje (atsinaujinančios energijos, žiedinės ekonomikos), todėl turime atsispirti balsams, skatinantiems jį stabdyti. Kad šioje srityje išlaikytume konkurencinį pranašumą, turime didinti investicijas į žaliosios pramonės kūrimą, sukurti daugiau galimybių verslams bei dirbantiems žmonėms ir Europos interesus ginti nuo nesąžiningų kitų valstybių veiksmų.

Stabdyti klimato kaitą negali būti vien Europos pareiga. Bet kokie ES pasirašomi investavimo ir tarptautinės prekybos susitarimai turi ginti ES valstybių narių ir kitų pasaulio šalių teisę reguliuoti rinkas, siekiant socialinių, aplinkosauginių standartų kėlimo, pasaulio naudingųjų išteklių, miškų ir ekosistemų tausojimo, iškastinio kuro naudojimo mažinimo. Reaguosime, kai užsienio valstybės konkuruos neteisėtai ir subsidijuos Europai tiekiamas žaliojo kurso technologijas.

Žiedinė žalioji ekonomika. Kelsime ES standartus prekių dizainui, medžiagų naudojimui, gamybos ekologiniams ir socialiniams kaštams, daiktų ilgaamžiškumui, antriniam panaudojimui, perdirbimui ir remontui. Užtikrinsime, kad ES vartotojai būtų informuojami apie produktų gamybos poveikį aplinkai ir galimybę juos taisyti, užuot įsigijus naujų. Sumažinsime daiktų remonto kainas per papildomas gamintojų ir importuotojų pareigas, mokesčių lengvatas.

Žalioji energetika – ekonominio klestėjimo pagrindas. Kadangi esame priklausomi nuo elektros importo, 2022 m. matėme rekordinę kainą – 4 EUR už 1 kW. Per pastaruosius dvejus metus Europa daug padarė mažindama savo energetinę priklausomybę nuo rusijos. Diversifikavome dujų tiekimo vamzdžiais šaltinius, įrengėme suskystintųjų dujų terminalus daugelyje Europos šalių, kur jų trūko. Vis dėlto tikroji energetinė nepriklausomybė ir elektros kainų mažėjimo garantija yra savos elektros gamyba Lietuvoje, kuo didesnis gaminančių vartotojų skaičius. Turime dar labiau pagreitinti žaliosios energetikos plėtrą. Nukreipdami didesnes investicijas į atsinaujinančią energiją, gaminančių vartotojų, energetikos bendrijų skatinimą, daugiabučių ir privačių namų renovaciją, švarias transporto priemones bei tam reikalingą infrastruktūrą, skatinsime klimatui draugiškų darbo vietų kūrimą ir pasieksime, kad dar iki 2040 m. Lietuva taps klimatui neutralia valstybe, o iki 2028 m. 100 % elektros energijos gaminsime iš atsinaujinančių energijos išteklių ir ją aktyviai eksportuosime.

Žaliasis transportas. Investuosime į naktinių traukinių infrastruktūrą Europoje, mažindami skrydžių lėktuvais poreikį. Sukursime bendrą Europos traukinio / autobuso / kelto bilietų pirkimo sistemą, kad tvari kelionė būtų patogesnė ir pigesnė nei skrydis.

Gyvūnų gerovės standartų kėlimas. Pasisakome už gyvūnų gerovės standartų kėlimą ir jų teisių kontrolės mechanizmus, pritariame gyvūnų pervežimo maksimalaus laiko ir atstumo ribojimams.

Daugiau Europos miškų politikoje. Sieksime sutarimo, kad ES atsirastų bendri privalomi tvarios miškininkystės standartai, ribojantys plynuosius miško kirtimus Europoje, ypač saugomose teritorijose. Miškas yra natūralus CO2 kaupimo įrankis, todėl ES klimato politika neatsiejama nuo ES „plaučių“ apsaugos. Privalome sukurti tokią sistemą, kuri leistų miško savininkams gauti ekonominę naudą, jeigu jie nuspręstų miškus saugoti, o ne eksploatuoti.

Naujas požiūris į sveikatos apsaugos sritį. Mirčių, kurių būtų galima išvengti prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis, skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių ES. Milžiniški trūkumai tiek visuomenės sveikatos, tiek sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityse – reali šalies sveikatos apsaugos sistemos grėsmė. Beveik kas trečio Lietuvos gyventojo sveikatos priežiūros poreikiai nebuvo patenkinti per COVID-19 pandemiją, patekti pas gydytoją užtrukdavo ir daugiau nei tris mėnesius. Širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys – vienos pagrindinių priešlaikinių mirčių priežasčių visose ES šalyse. Vien Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik 50 žmonių, onkologinėmis ligomis serga apie 100 tūkst. Net 40 % vėžio atvejų būtų galima išvengti, bet sveikatingumo skatinimui, ligų prevencijai ir toliau skiriama per mažai sveikatos biudžetų lėšų.

Bendra Europos kova su onkologinėmis ligomis – mažiau europiečių mirčių. Būtinas didesnis ES finansavimas moksliniams vėžio tyrimams ir inovacijoms, skaitmeninių ir naujų technologijų siūlomoms galimybėms išnaudoti, taip pat svarbu mobilizuoti valstybių paramai skirtas finansines priemones. Kova su vėžiu turi apimti visą ligos raidą – nuo prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo iki vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimo. Kova su vėžiu turi tapti pagrindiniu ES sveikatos srities prioritetu.

Veiksminga psichikos sveikatos priežiūra. Visoje ES reikalingas naujas bendras požiūris į psichikos sveikatos priežiūros politiką ir turi apimti destigmatizavimą, diskriminacijos mažinimą, investicijų į psichikos sveikatos didinimą bei reikalingų paslaugų prieinamumą kiekvienam ES piliečiui. Būtinos geriau finansuojamos psichikos sveikatos priežiūros priemonės, apimančios pagalbą gyventojams: veiksmingą psichikos sveikatos problemų prevenciją, aukštos kokybės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir reintegraciją į visuomenę pasveikus.

Visiems prieinami ir įperkami vaistai. ES šalių pacientų galimybės įsigyti modernių vaistų gerokai skiriasi. Mažiausiai modernių vaistų prieinama Lietuvos gyventojams, o to paties vaisto kaina neretai skiriasi kartais. Dažnas ir netinkamas antimikrobinių vaistų vartojimas lemia ir atsparumo jiems vystymąsi bei nemažą mirčių skaičių. Vaistų trūkumo problemą ypač skaudžiai apnuogino pandemija, kai dėl sutrikusių tiekimo grandinių, veikliųjų medžiagų, kurių daugelis gaminama už ES ribų, stygiaus ėmė trūkti vaistų dažnai pasitaikančioms ligoms gydyti. Vaistai nuo sunkių ligų (pvz., neurodegeneracinių ir vaikų vėžio įvairių formų) tiesiog dar nesukurti. Būtina bendra visos Europos politika ir didelės ES investicijos į inovacijas, mokslinius farmacinius tyrimus, kad būtų užtikrintas mokslo ir žinių proveržis kuriant sveikesnę Europą. Inovatyvūs ir brangūs retoms ligoms gydyti būtini vaistai bus perkami centralizuotai visoms ES šalims, o vaistų gamyba ir tiekimo atsparumas nuolat augs visoje ES, didės konkurencija vaistų pramonėje, jai bus sukurtos palankios sąlygos kurti ir investuoti.

Grėsmėms atsparesnės ES sveikatos apsaugos sistemos. Tarpvalstybinio masto grėsmių sveikatai valdymo koordinavimas ES lygiu, operatyvi ir koordinuota svarbiausių medicininio atsako priemonių gamyba, viešieji pirkimai ir paskirstymas. Ypatingas dėmesys stebėsenos, ankstyvojo įspėjimo, parengties ir reagavimo priemonėms, kurios padėtų pagerinti ES pajėgumus reaguojant į būsimas pandemijas ir kitas sveikatos krizes.

Neleisime, kad didėtų teisės aktais nustatomų pareigų našta. Tam plačiai naudosime „One in, one out“ principą, kurio esmė – įvedus naują įsipareigojimą, turi būti panaikinamas ankstesnis. Naujai atsirandantiems teisiniams reikalavimams, pareigoms numatysime saulėlydžio ar peržiūros principus, jie taps laikini, bus privaloma grįžti prie šių reikalavimų reikalingumo klausimo.

Ataskaitų reikalavimų mažinimas. Inicijuosime reikalavimų verslui teikti ataskaitas inventorizaciją ir sieksime įtvirtinti tikslą visos ES mastu 50 % sumažinti teikiamoms ataskaitoms skiriamą laiką, atsisakant nebereikalingų ataskaitų bei efektyvinant ir skaitmeninant jų teikimą.

Dėmesys žemės ūkiui, savarankiškai dirbantiems asmenims, mažoms įmonėms. Siekdami mažinti biurokratinę naštą, ypatingą dėmesį skirsime tiems, kurie labiausiai ją jaučia: ūkininkams, savarankiškai dirbantiems asmenims, mažoms įmonėms.

Dėmesys žaliųjų technologijų diegimo supaprastinimui. Ypatingą dėmesį skirsime žaliųjų technologijų reguliavimo palengvinimui. Žaliasis kursas negali didinti reguliavimo verslui, atvirkščiai – jis turi palengvinti reguliavimą atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei jų įrengimui.

ES sprendimų priėmimo greitis. Didžioji dalis sprendimų ES priimami kvalifikuota šalių narių balsų dauguma. Pereiti nuo sprendimų priėmimo konsensusu (kai kiekvienas turi veto teisę) prie kvalifikuotos balsų daugumos modelio nebuvo lengva. Tai padaryta, nes ES reikia rezultatyvių sprendimų priėmimo priemonių, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į šiuolaikinius iššūkius. Tačiau vis dar yra kelios sritys (pvz., sankcijos, užsienio reikalai, biudžeto klausimai, mokesčiai), kuriose sprendimai priimami vienbalsiai ir šiuo vienbalsiškumu piktnaudžiaujama. Matome Vengrijos vykdomą sankcijų prieš rusiją ar paramos Ukrainai blokavimą, taip pat sunku daryti pažangą kovojant su mokesčių vengimu, nes toks sprendimų priėmimo būdas neleidžia ES reaguoti greitai.

Piktnaudžiavimo veto mažinimas. Pasigirsta daug raginimų visiškai atsisakyti veto užsienio politikos ar mokesčių srityse. Vis dėlto manome, kad visiškas veto atsisakymas šiose srityse sumažintų Lietuvos ir kitų mažesnių valstybių galimybes daryti įtaką ES sprendimams ir ginti savo interesus. Užsienio ir mokesčių politikoje siūlome veto atsisakyti atskirais ir ribotais, kasdieniam Europos veikimui svarbiais atvejais – sankcijų, mokesčių vengimo prevencijos teisės aktuose. O platesnis veto atsisakymas ir apskritai ES kompetencijos išplėtimas socialinėje ir visuomenės sveikatos srityje reikalingas, nes leistų spręsti socialinės apsaugos, pensijų bei sveikatos sistemų problemas (o šiose srityse Lietuvos pažanga labai ribota).