Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas ragina į kitų metų biudžetą įtraukti papildomas lėšas, pereinamajam laikotarpiui tarp dabar veikiančios greitosios medicinos pagalbos sistemos ir nuo liepos prasidedančio centralizavimo, finansuoti, nes šiuo metu nutrūko investicijos į įrangos, automobilių atnaujinimą ir tai kelia pavojų Lietuvos žmonių sveikatai ar gyvybei.
„Lietuvoje vis dar turime gausybę mirčių, kurių būtų galima išvengti, jei greitosios medicinos pagalbos sistema veiktų sklandžiau, kalbu apie sistemines problemas - brigadų trūkumą, didžiulius atstumus, kuriuos tenka įveikti vykstant pas pacientą, medikams tenkančius milžiniškus krūvius, žinių, kaip tekti būtinąją pagalbą kol atvyks greitoji, trūkumą visuomenėje ir panašiai” - teigia Seimo narys T.Tomilinas. Jo teigimu pasitaiko atvejų, kai greitoji turi palikti vieną pacientą nebaigę teikti pagalbos ir skubėti pas kitą, kurio gyvybei kyla pavojus. “Greitosios darbuotojai neturėtų būti priversti rinktis, kurio žmogaus gyvybę gelbėti, sistema turėtų pasirūpinti, jog ekipažų būtų pakankamai atsiliepti į visų pacientų kvietimus“, – sako T. Tomilinas.
Pasak parlamentaro laukianti centralizacija yra geras sprendimas, tačiau laikas iki jos gali tapti pačiu pavojingiausiu tiems, kam prireikia skubios medikų pagalbos. Nuo liepos 1 dienos prasideda greitosios medicininės pagalbos centralizacija, visi automobiliai ir medikų komandos pereis Sveikatos apsaugos ministerijos žinion.
„Poliklinikos žino, jog greitosios tuoj taps ministerijos atsakomybe, tad nebeturi intereso investuoti į įrangos atnaujinimą, rūpintis greitųjų komplektacija, skirti tam papildomų lėšų. Ministerija, savo ruoštu, finansinius įsipareigojimus perims tik centralizacijai prasidėjus, tad turime pusmetį, kai gyvybės ir mirties klausimas, pačia tikriausia prasme, yra niekieno prioritetas. Dėl to kentės ir pacientai ir greitosios darbuotojai, kuriems teks visas jų pyktis, nors iš tiesų atsakomybė tenka ministerijai ir ministrui“, - teigia T. Tomilinas.
Po neseniai Anykčiuose įvykusios tragiškos krepšininko mirties, kai greitoji nesuspėjo atvykti laiku, Panevėžio prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą ar tinkamai buvo teikiama paslauga. Nors objektyviai žinoma, jog Anykščiuose yra vos dvi greitosios brigados ir jos abi nelaimės metu buvo pas kitus pacientus, prokurorai aiškinsis ar nebuvo padaryta pažeidimų.
Lietuvos greitosios pagalbos darbuotojų profsąjungos “Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė teigia, jog jos vadovaujamos profsąjungos nariai pritaria centralizacijos idėjai, tačiau nemano, jog tai savaime išspręs visas problemas. “Uždarant greitosios pagalbos skyrius rajonuose privalo būti didinami pajėgumai tų skyrių, kurie lieka. Negali būti taip, jog lieka toks pats brigadų skaičius, tačiau prisideda dar keli rajonai ir jų pacientai”- sako greitosios pagalbos darbuotojų profsąjungos atstovė. Pasak jos būtina jau dabar didinti budinčių brigadų skaičių, nelaukiant centralizacijos, nes su savimi ji gali atnešti ne tik geresnį veiklos organizavimą, tačiau ir naujus iššūkius, kuriuos sistema turi būti pajėgi įveikti.
Prie biudžeto svarstymo Seimas ketina grįžti lapkričio pradžioje, kuomet ir bus nuspręsta kiek lėšų bus skirta konkrečioms sritims ateinančiais metais finansuoti.