Praėjusią savaitę Seimo narys Algirdas Stončaitis Seime pateikė Lietuvos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo buvo siekiama atsisakyti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų pareigos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, nes toks reguliavimas yra perteklinis. Pasiūlymui buvo pritarta.
Pasak Seimo nario, tokie įstatymų pakeitimai visuomenės dėmesio įprastai neatkreipia, tačiau, kaip pažymi A. Stončaitis, poreikis peržiūrėti daugelį priimtų ir jau seniai veikiančių įstatymų slepia daug gilesnę šalies įstatyminės bazės problemą – prastą šalies teisinio reguliavimo kokybę: „Lietuvos įstatymų bazė ne sykį linksniuota tiek Lietuvos teisininkų, tiek ir užsienio valstybių kaip viena ne tik kad nepastoviausių, nuolat kintančių, bet ir kaip pasižyminti dažnai ydingu ir klampiu teisiniu reguliavimu. Net nekalbu apie tai kaip dažnai Lietuvos gyventojams tenka susidurti su tokio netobulo reguliavimo pasekmėmis, tačiau nesėkmingai dažnai baigiasi ir bandymai pritraukti užsienio investuotojus, kurie išanalizavę mūsų teisinę bazę nusprendžia pasirinkti kitas Europos šalis. Išvalyti Lietuvos įstatymų džiungles, sukurti efektyvų teisinį reguliavimą, kuris žmogaus kasdieniniame gyvenime jam būtų pagalba, o ne biurokratinė našta, yra pagrindinis Seimo narių darbas. Deja, tačiau galima tik apgailestauti, kad tik nedidelė dalis Seimo narių vykdo šią savo pareigą – juk daug lengviau tuščiai papolitikuoti ar dar blogiau, ne gryninti esamą reguliavimą, bet priimti aibes naujų pakeitimų, kurie visiškai nekoreliuoja su elementaria logika“.
Kaip teigia A. Stončaitis, pastarasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra būtent toks pavyzdys: „Nesuprantama tokio mokesčio paskirtis ir kada bei kaip galėtų būti panaudotos sukauptos lėšos. O teisingiau - jos greičiausiai liks nepanaudotos ir nuvertės. Šis mokestis yra tiesiog papildoma našta ir gyventojams ir 60 savivaldybių vandens tiekėjams. Tos papildomos lėšos galėtų būtų panaudojamos ženkliai racionaliau - tinklų plėtrai (ko dabar valstybė tiesiog neišgali), ūkio palaikymui bei atnaujinimui.
Kaip apibendrina A. Stončaitis, „Dažnai galima matyti atvejus, kai valstybė valdoma neūkiškai, neracionaliai naudojant jos turimas lėšas bei valdant jos turtą ir iš gyventojų surenkamus mokesčius. Ir deja, bet dažnai tam „padeda“ painus ir perteklinis teisinis reguliavimas, dažnai prasilenkiantis su realiu veiksmų įgyvendinimu gyvenime, tad pirmiausia kam turi Seimo nariai skirti dėmesį – tai išvalyti šias įvairiausių įstatymų ir poįstatyminių aktų džiungles, nuo perteklinio reguliavimo. Tai turi būti kiekvieno Seimo nario pareiga ir prerogatyva “.