Ketvirtadienį Seimas spręs dėl vadinamojo Energetikos ministerijos parengto „proveržio“ paketo priėmimo. Jame esančiais energetikos srities įstatymų pakeitimo projektais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas iš atsinaujinančių šaltinių gamybos gaunamos energijos plėtrai ir užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Tačiau, pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės, nerimą kelia Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto antras variantas, kurį būtų galima pavadinti vėjo elektrinių vystytojų svajonės išsipildymu, o paprastiems žemės sklypų savininkams, šalia kurių stovės elektrinės, gali tekti pamiršti savo norus apie ramų ir gražų gyvenimą.

„Vėjo elektrines bus galima statyti vos vieno elektrinės stiebo aukščio atstumu nuo gyvenamojo pastato, o žemės savininkų galimybės paprieštarauti bus itin apribotos. Be to, pastačius vėjo jėgaines arčiau pastatų nėra numatomos kompensacijos gyvenamųjų pastatų savininkams, jeigu vėjo elektrinių vystytojai užtikrins atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, kuriuos, priėmus įstatymą, patvirtins aplinkos ministras“, – teigia L. Nagienė.

Kaip nurodo parlamentarė, šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad vėjo jėgaines galima statyti tik teritorijose, numatytose savivaldybių tarybų patvirtintuose ir suderintuose su Vyriausybe specialiuose planuose. Taip pat kol kas yra reikalaujama parengti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gauti žemės sklypų, kuriuose planuojama elektrinių statyba, ir gretimų sklypų, patenkančių į vėjo elektrinėms nustatytas sanitarines apsaugos zonas, savininkų sutikimus, žemės savininkai turėjo galimybę tartis su elektrinių statytojais dėl kompensacijų.

Anot Seimo narės L. Nagienės, „proveržio“ pakete esančiuose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektuose yra eilė žymių palengvinimų vėjo elektrinių vystytojams, tačiau jie ateityje galėtų sukelti nepageidautinas pasekmes gyventojų sveikatos ir jų gyvenamosios aplinkos kokybei.

„Pavyzdžiui, vėjo jėgaines bus galima statyti visose neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose esančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, jei juose nenustatyti vėjo elektrinių statybos apribojimai, panaikinamos sanitarinės apsaugos zonos, poveikio aplinkai vertinimas bus atliekamas tik tam tikrais atvejais, nebereikės rengti teritorijų planavimo dokumentų, elektrines bus galima statyti vos vieno jos stiebo aukščio atstumu nuo aplinkinių pastatų ir kita“, – pratęsė L. Nagienė.

Atsižvelgdama į tai, Seimo narė teikia keletą pasiūlymų koreguoti įstatymo projektą.

„Pirmiausia, siūliau nustatyti ilgesnį terminą, per kurį pastatų savininkai galėtų pareikšti prieštaravimą elektrinės statybai – vietoj 10 dienų nustatyti bent jau 20 darbo dienų terminą. Taip pat siūlau skaičiuoti atstumus atsižvelgiant į bendrą jėgainės aukštį ir nustatyti minimalius leistinus atstumus iki miestų, miestelių – 1 km, o pavienių pastatų – 500 m. Atstumas yra kritinė sąlyga ne tik siekiant apsaugoti gyventojus nuo vėjo elektrinių sukeliamo triukšmo ar vizualinės taršos, bet ir įvertinant miestų ir miestelių plėtros perspektyvas“ – sako L. Nagienė.

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad vėjo elektrinių vystytojai turės mokėti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų lėšas, kuriomis būtų finansuojami bendruomenių pateikti projektai, skirti ekonominei, socialinei aplinkai gerinti. Lėšos, gautos iš šių įmokų, reikštų daug didesnę finansinę paramą bendruomenėms nei šiuo metu gaunama parama pagal dabartinius individualius susitarimus su vėjo elektrinių statytojais.

Tačiau, pasak L. Nagienės, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymu Seimo aplinkos apsaugos komitetas pakoregavo įstatymo projektą ir nustatė, kad minėtas įmokas turės mokėti tik tie vėjo energijos gamintojai, kurie gaus leidimą gaminti elektros energiją po 2023 m. liepos 1 d.

„Tai reiškia, kad įsigaliojus įstatymui, vėjo elektrinių vystytojai galės planuoti vėjo elektrines itin palengvintomis sąlygomis ir dar tuo pačiu, jei tik gaus leidimą gaminti elektros energiją iki kitų metų liepos 1 d., išvengs prievolės mokėti įmokas ir remti bendruomenes. Todėl pateikiau dar vieną pasiūlymą, kuriuo siūlau nustatyti, kad įmokas turėtų mokėti visi elektros gamintojai, tačiau atidedant šios nuostatos įgyvendinimą iki 2023 m. liepos 1 d., kad elektrinių statytojai turėtų pakankamai laiko pasiruošti pokyčiams“, – teigia L. Nagienė.