Antradienį opozicinių Seimo frakcijų atstovai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų ištirtas valdančiųjų nario Jurgio Razmos elgesys Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje. Jame praėjusią savaitę buvo paliestas klausimas dėl galimos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nusikalstamos veikos ir galimo interesų konflikto jai nusprendus likviduoti Vidaus reikalų ministerijai Palangoje priklausantį pareigūnų reabilitacijos centrą „Pušynas“.

Minėtame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje valdančiosios daugumos atstovai ne tik bandė užtildyti komisijos pirmininką, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narį Algirdą Stončaitį, bet ir tuo metu, kai jau posėdžiui pirmininkavo konservatorių atstovas, buvo nutraukta tiesioginė posėdžio transliacija internetu.

„Vardan Lietuvos“ frakcijos narių nuomone, konservatoriai visais įmanomais būdais siekia dangstyti savo partijos narę, vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę nuo galimai siektos nusikalstamos veikos – sudaryti sąlygas tam tikriems asmenims užvaldyti didžiulės vertės valstybės turtą.

Seimo opozicijos nuomone, valdančiosios daugumos atstovai taip pat akivaizdžiai riboja žiniasklaidos ir visuomenės teisę žinoti, kelia grėsmę žodžio laisvei ir arogantiškai trypia demokratiją, galimai pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimus.

Kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pasirašė Demokratų „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų nariai.

Parlamentarų teigimu, visi šie valdančiųjų veiksmai rodo akivaizdų norą nutildyti ministrės A. Bilotaitės galimos nusikalstamos veikos istoriją. Pasak Seimo narių, nors jau ministrė A. Bilotaitė priėmė kitą sprendimą – nebenaikinti „Pušyno“, vis dar lieka neatsakytas pagrindinis klausimas visoje šioje istorijoje: buvo ar nebuvo siekis įvykdyti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Opozicijos atstovai atkreipia dėmesį ir į tai, kad ministrė A. Bilotaitė savo sprendimą atsisakyti reabilitacijos centro „Pušynas“ įvardijo kaip politinę valią. Todėl, pasak Seimo narių, kyla klausimas, kad galimai tai yra ne vien ministrės, o ir visos konservatorių partijos inicijuotas sprendimas.

Seimo nariai primena, kad dar ankstesniuose Antikorupcijos komisijos posėdžiuose buvo siūloma pradėti tyrimą dėl ministrės A. Bilotaitės, kurios sprendimas atsisakyti „Pušyno“, taip sudarant sąlygas galimai valstybinių žemės sklypų privatizavimui, kelia galimos nusikalstamos veikos požymius.

Be to, abejonių kilo, ar ministrė A. Bilotaitė ir Šventosios seniūnės Veronika Skeberdytė nepažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, kai viešumoje pasirodė informacija, kad V. Skeberdytė ar jos šeimos asmenys galimai galėtų privatizuoti žemės sklypą, kuriame šiuo metu yra „Pušynas“, atkuriant į jį žemės nuosavybės teisę paveldėtojams – V. Skeberdytės vaikų seneliams.

Pažymima, kad tik konservatorių atstovų balsais buvo nuspręsta tokio tyrimo Antikorupcijos komisijoje nepradėti.