Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų teigimu, Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas, kuris šiandien pristatomas Seime, didina šalies išlaidas nenumatant, kokiomis tvariomis pajamomis jos bus padengtos, ir taip veda visą valstybę į ilgalaikę skolą. Be to, lėšos finansiškai jautriausioms visuomenės grupėms – vaikams, šeimoms – yra nustumtos į antrą planą.
Frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis pažymi, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta daug išlaidų, o kaip jos bus padengtos – neaišku, todėl biudžetas nėra tvarus ir atrodo gerokai populistiškai.
„Biudžetas grindžiamas optimistiniais pajamų šaltiniais, nėra numatyta kitų tvarių valstybės pajamų gausinimo šaltinių. Susidaro toks įspūdis, kad valdantieji vis dar turėdami fiskalinę laisvę skolintis tuo per daug naudojasi“, – teigia S. Skvernelis.
Biudžete – pamirštos šeimos, vaikai, nepakankamas dėmesys socialinei sričiai
Kaip teigia frakcijos atstovas Linas Kukuraitis, nors socialinei sričiai skiriamas ženklus padidinimas ir ja sprendžiami svarbūs visuomenės klausimai, vis dėlto biudžeto augimas procentiškai labiausiai numatomas kitose – švietimo, sveikatos, aplinkos – srityse. Visi žinome, kad būtent socialinė sritis yra labiausiai nefinansuota lyginant su Europos biudžetų vidurkiais.
„Būtent dėl to turime aukštus skurdo rodiklius ir tik su kiekvienu biudžetu, išskirtinai prioretizuojant socialinę sritį, skurdas būtų mažinamas. Šis biudžetas socialinės srities neiškelia kaip prioriteto, ką valdantieji apie tai bekalbėtų“, – pažymi L. Kukuraitis.
Frakcijos atstovų nuomone, didžiausia pajamų dalis skiriama pagyvenusiems asmenims ir neįgaliesiems, ir tai yra gerai, nes šios grupės iš tiesų yra didesniame skurde. Tačiau kitos didelės ir svarbios skurstančios grupės – vienišų tėvų, daugiavaikės šeimos, vaikai, bedarbiai – specialaus dėmesio nesulaukia.
„Ką tai reiškia? Tai, kad šių grupių skurdas 2022 metais augs. Norint, kad to nebūtų, reikia šių žmonių pajamas auginti panašiu tempu, kaip darbo užmokestis, kuris, kaip žinia, trūkstant darbuotojų auga itin sparčiai. Minimaliosios mėnesio algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio, biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas tai kažkiek amortizuoja. Tačiau kai šeimos lieka paliktos be tikslingo pajamų didinimo, tikėtis, kad dalis šios grupės neliks didesniame skurde taip sparčiai augant kainoms yra naivu“, – teigia L. Kukuraitis.
Jis pažymi, kad dirbančių žmonių skurdas yra dvigubai–trigubai mažesnis negu vaikų ir dėl to reikia ir toliau ieškoti specialių būdų, kaip vaikų skurdą mažinti.
„Vaikų skurdo vien per darbo užmokesčio didinimą nesumažinsi. Praeitoje kadencijoje pradėjome mokėti vaiko pinigus ir juos indeksavome. Būtent dėl indeksavimo kitais metais vaiko pinigai augs. Tačiau daugumai jų – tik 3,5 eurų. Visi suprantame, kad tai labai mažai. Viską apibendrinus, reikia pripažinti, kad šis biudžetas netolygiai sprendžia skurdą“, – teigia L. Kukuraitis.
Pasak Seimo nario, Lietuvoje yra keli tūkstančiai neįgaliųjų, kurie iki šiol nėra socialiai apsaugoti ir nors pateikti įstatymai, biudžete jiems pinigų nenumatyta.
„Esame pateikę Šalpos įstatymo projektą, kuriam Vyriausybė pritarė, tačiau šiems žmonėms lėšų, kiek man žinoma, biudžete nėra numatyta. Tai vyresni nei 24 metų asmenys, turintys 40–55 proc. darbingumą ir neturintys reikalingo pensijų socialinio draudimo stažo, netekto darbingumo pensijai gauti. Labiausiai tikėtina, kad dauguma jų – žmonės su psichine negalia ir sau atstovauti negali. Labai gaila, kad visiems neįgaliesiems pajamos augs pakankamai sparčiai, o ši grupė ir toliau lieka be socialinės apsaugos“, – sako L. Kukuraitis.
Mažėja finansavimas universitetams: vertina kaip apgautą mokslo bendruomenę
Frakcijos atstovų teigimu, dar prieš rinkimus dabartinių valdančiųjų pažadai didinti finansavimą mokslo sričiai teikiamame biudžeto projekte bliūkšta.
Kitų metų biudžete numatyta mažinti lėšas aukštosioms mokykloms: Vilniaus universitetui (apie 7 mln. eurų), Vytauto Didžiojo universitetui (apie 3 mln. eurų), Kauno technologijos universitetui (apie 5 mln. eurų), Vilniaus Gedimino technikos universitetui (apie 4 mln. eurų), Klaipėdos universitetui (apie 480 tūkst. eurų), Mykolo Romerio universitetui (apie 1,3 mln. eurų), Vilniaus dailės akademijai (apie 1,4 mln. eurų), Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (apie 1,1 mln. eurų).
„Anksčiau žadėję skirti prioritetą švietimo ir mokslo sričiai, dabar pagal teikiamą biudžeto projektą tokias valdančiųjų kalbas galima vertinti kaip mokslo bendruomenės apgavystę“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.
Pasigenda sprendimų stiprinti viduriniąją visuomenės klasę, suteikti daugiau laisvės savivaldai
Seimo narė L. Nagienė pažymi, kad Vyriausybė nuo 2022 metų siūlo taikyti didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija vidutinio darbo užmokesčio.
„Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio didinamo tik mažiau nei vidutinį darbo užmokestį uždirbantiems asmenims, automatiškai silpnėja vidurinioji klasė. Taip biudžetas yra nepalankus viduriniajai klasei, kuri yra šalies ekonomikos varomoji jėga“, – pabrėžia L. Nagienė.
Pasak Seimo nario Domo Griškevičiaus, būtina suteikti daugiau finansinių galimybių savivaldai. Šiuo metu valstybė gali laisvai skolintis, kai tuo pat metu savivalda praktiškai neturi tokių galimybių, nebent tik tiek, kiek tais metais grąžino paskolų. Jo teigimu, frakcija palaiko Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymą nustatyti 15 proc. savivaldybės metinio grynojo skolinimosi limitą, skirtą investiciniams projektams finansuoti.
Seimo nario Luko Savicko teigimu, iš valdančiųjų pusės buvo daug žadėta, dar daugiau kalbėta, tačiau vis dar nėra teikiama esminių mokestinių pakeitimų. „Dėmesio centre turėtų būti ne kasmet besikeičiantys mokesčių įmokų dydžiai, o mokestinės sistemos paprastinimas ir, svarbiausia, sisteminiai sprendimai, leidžiantys didinti biudžeto pajamų perskirstymą, kuris gyvybiškai būtinas, norint ne tik išlaikyti ir adekvačiai finansuoti valstybės teikiamas paslaugas, bet ir jas plėtoti“, – sako L. Savickas.