Sieksime, kad iki 2028 m. ant 50 proc. pastatų stogų būtų įrengtos saulės elektrinės. Išlaikysime šiuo metu energetikos decentralizaciją įgalinančią gaminančio vartotojo schemą ir remsime atsinaujinančios energijos šaltinių diegimą tiek daugiabučių namų renovacijos programose, tiek privačių namų rekonstrukcijose.

 

Užtikrinsime galimybes visiems vartotojams prisijungti prie elektros tinklų be ženklių investicijų į tinklo plėtrą, papildomai finansuojant elektros tinklų plėtrą iš ES ir kitų lėšų. Užtikrinsime tinklų operatorių investicijas į tinklo plėtrą, jeigu yra prisidedama prie nacionalinės strategijos tikslų įgyvendinimo.

 

Skatinsime žaliosios energetikos plėtrą ir naudą gyventojams. Sieksime, kad šalia atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių (saulės ir vėjo parkų, biodujų jėgainių) gyvenančių bendruomenių interesai būtų tinkamai saugomi, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai ir dalinamasi sukuriama verte.

 

Padėsime Lietuvai tapti AEI eksportuojančia valstybe, panaikinsime perteklinius teisinius apribojimus AEI gamybos plėtrai, užtikrinsime AEI investicijų atsiperkamumą gyventojams ir žaliosios gamybos plėtojimą. Investuosime į tarpsisteminių jungčių su Europa tiesimą.

 

Neleisime išaugusių elektros kainų perkelti paprastiems vartotojams, įvairiomis priemonėmis užtikrinsime, kad sąskaitos už elektrą buitiniams vartotojams reikšmingai neaugtų net elektros kainoms pakilus rinkoje, kaip įvyko 2022 m.

 

Tobulinsime reguliacinę aplinką bei suformuosime paramos priemones elektros energijos kaupimo įrenginiams, leisiantiems mažinti elektros energijos kainas verslui ir gyventojams.

 

Energijos tausojimą užtikrinsime naujos kartos energetikos sprendimais – gyventojus, šildančius pastatus gamtinėmis dujomis, dyzelinu ar anglimi, motyvuosime pereiti prie šilumos siurblių naudojimo, nereikalaudami demontuoti tradicinių katilų paliekant jų funkcionalumą, ypač šaltų žiemų sąlygoms, kai šildymas reikalauja neproporcingo elektros kiekio. Skatinsime pramoninio dydžio šilumos siurblių, šildančių vandenį, įrengimą ir šilumos tiekimą į centralizuotus šilumos tinklus.

 

Įgyvendinsime šalies daugiabučių renovacijos proveržio strategiją, kasmet renovuosime 1500 šalies daugiabučių, sustiprinsime vietos savivaldos institucijų vaidmenį renovacijos procese, užtikrinsime nepriklausomą renovacijų proceso priežiūrą, efektyvų ginčų sprendimų mechanizmą, užtikrindami, kad savalaikis ir deramas renovacijos procesų valdymas turės minimalius kaštus gyventojams. Tobulinsime daugiabučių administravimo teisės aktus siekdami gyventojų interesų apsaugos, efektyvaus ginčų sprendimo, skaidrumo ir pasitikėjimo.

 

Teiksime valstybės garantijas komerciniams bankams, finansuojantiems būsto renovacijas ar skolinantiems į būstų renovaciją investuojantiems gyventojams, padengdami dalį palūkanų ir suteikdami perskolinimo garantiją 100 metų laikotarpiui.

 

Didinsime lietuviškomis biodujomis varomų autobusų skaičių, taip iš atliekų Lietuvoje gaminamą biometaną panaudojant šalies viduje. Nauji autobusai miestuose bus varomi tik elektra.

 

Palaikysime finansinę paskatą asmenims, norintiems įsigyti elektra varomus automobilius, bei plėsime infrastruktūrą, į kurią įeina ir elektromobilių krovimo stotelių įrengimas bei jų skaičiaus didinimas visoje Lietuvoje.

 

Ypatingą dėmesį skirsime ekonomikos stuburu laikomam smulkiajam ir šeimų verslui, efektyviau ginsime smulkaus verslo teises ginčuose su institucijomis, įkurdami smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno instituciją.

 

Spartinsime regioninio verslo augimą ir plėtrą, pasitelkdami efektyvias kompleksines pagalbos priemones, tokias kaip į klientą orientuotos ekspertinės konsultavimo paslaugos, verslo inkubavimo paslaugos bendradarbystės centruose, visiems pasiekiamas verslo kompetencijų ugdymas ir mentorystė.

 

Laikysimės mokesčių sistemos stabilumo ir prognozuojamumo principų, mažinsime šešėlį, patobulinsime mokesčių administravimo sistemą taip, kad smulkus verslas, kurio metinės pajamos neviršija 45 000 eurų, PVM ir pelno mokestį mokėtų tik gavus mokėjimus (įplaukas) pagal pardavimų sąskaitą faktūrą, t.y., pagal faktinį pinigų gavimo principą.

 

Švelninsime nesėkmės versle baimę, įgyvendindami Ankstyvojo perspėjimo sistemos modelį, siekdami išsaugoti sunkumus patiriančius verslus ir kurti palankią aplinką antrajai galimybei versle. Trumpinsime įmonių restruktūrizavimo/bankroto procedūras, mažinsime proceso kaštus verslui.

 

Sutelksime politinį dėmesį į kainų augimo problemas, skatinsime profesionalios kainų stebėsenos mechanizmą, kainodaros skaidrumą. Aktyvizuosime rinkos priežiūros institucijų – Konkurencijos, Viešųjų pirkimų ir kitų tarnybų – veiklą. Skirsime didesnius institucinius resursus siekdami išaiškinti stambių rinkos dalyvių kartelinius susitarimus ir nustatyti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Plėsime dominuojančios padėties mažinimo reguliavimą į kitas būtiniausių produktų rinkas, pvz., didmeninę maisto prekybą, vaistų prekybą, trumpinsime atsiskaitymo su tiekėjais terminus šiose rinkose. Analizuosime Latvijos patirtį dėl bankų vartotojų teisių apsaugos ir palūkanų reguliavimo.

 

Tobulindami konkurencijos įstatymą apsaugosime vietos ekonomiką nuo savitikslio konkurencijos skatinimo, remsime aktyvų valstybės, savivaldos, bendruomenės dalyvavimą žaliosios energetikos versle ir kitoje socialiai reikšmingoje ekonominėje veikloje.

 

Remsime mokslą ir inovacijas, didinsime paramą – valstybės biudžeto asignavimai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) aukštajame moksle bei valdžios sektoriuje sudarys ne mažiau kaip 0,75 proc. bendrojo vidaus produkto jau 2025 m., o iki 2030 m. pabaigos – ne mažiau kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Dabartinė valdančioji dauguma nesilaiko savo įsipareigojimų dėl MTEP finansavimo.

 

Tęsdami buvusios S. Skvernelio Vyriausybės kryptį, ypatingą dėmesį skirsime gyvybės mokslų sričiai, siekdami, kad ji sukurtų bent 5 proc. BVP.

 

Padėsime verslui persiorientuoti į klimatui neutralią ekonomiką. Remsime žiedinės ekonomikos ir tvarumo technologijas, skaitmeninimo sprendimus, antrinių žaliavų panaudojimą prekyboje, užtikrindami, kad Lietuvos žiediškumo rodiklis pasiektų 11,7 proc. – ES vidurkį. Įgyvendinti ambicingą ir su žaliuoju kursu suderintą bioekonomikos strategiją, skatinant vertės grandines be likutinių atliekų ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą iš žaliavų.

 

Per viešųjų pirkimų procesus kursime paklausą inovacijoms, skatinsime pramoninį bendradarbiavimą, kad pritrauktume papildomas investicijas regionuose ir vyktų vietinės verslo ekosistemos vystymas. Reikšmingai padidinsime inovatyvių viešųjų pirkimų apimtis, taip stimuliuodami paklausą inovacijoms, kartu užtikrindami viešojo sektoriaus atstovų proceso kompetencijų ugdymą, sklandų dalijimąsi informacija.

 

Sukursime aukštųjų technologijų verslų ir kvalifikuotų specialistų pritraukimo strategiją, skatindami grįžti Lietuvos piliečius, dirbančius užsienio aukštos pridėtinės vertės įmonėse, mokslo įstaigose, bei užsienio talentus ir tyrėjus. Sieksime, kad Lietuvoje liktų dirbti studentai, studijuojantys mūsų universitetuose. 

 

Spartinsime ir supaprastinsime investuotojų įsikūrimo, pramoninių teritorijų planavimo, kitų reikalingų leidimų išdavimo procedūras socialiai reikšmingiems verslo projektams: aukštos pridėtinės vertės gamybai, žaliosios ekonomikos investicijoms ir poveikio pagrindinių prekių kainų mažinimui potencialą turintiems užsienio investuotojams. Didinsime mūsų regiono šalių bendradarbiavimą eksporto skatinimo ir įvaizdžio stiprinimo klausimais per bendrai finansuojamus projektus tikslinėse eksporto rinkose.

 

Finansuosime Lietuvos įmonių transformacijos į aukštos pridėtinės vertės orientuotą veiklą programas. Steigsime dekarbonizacijos kompetencijos centrą, kuris konsultuotų įmones dėl perėjimo prie klimatui neutralesnių praktikų. Įdarbinsime žaliąsias obligacijas, kurios paspartintų pažangių žaliosios ekonomikos projektų finansavimą ir padėtų Lietuvai tapti gamtos atkūrimo ir išsaugojimo atžvilgiu lyderiaujančia valstybe.

 

Parengsime ir įgyvendinsime sektorines strategijas didžiausią naujų investicijų potencialą turinčioms pramonės šakoms (pvz., žaliosios technologijos, e-mobilumas, miltech, gyvybės mokslai, bioekonomika), skirsime daugiau resursų naujų krypčių investicijų  paieškai.

 

Priimsime Socialinio verslo įstatymą, įkursime Socialinio verslo tarybą ir užtikrinsime, kad socialinis verslas būtų kompleksiškai įtrauktas į strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo ir į pagalbos ekonomikai planus.

 

Užtikrinsime viešojo sektoriaus lyderystę skaitmeninėje ir žaliojoje transformacijoje bei centralizuotą skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos transformacijos politikos formavimą. Kiekviena ministerija ir savivaldybė Lietuvoje turės už skaitmeninę/žaliąją transformaciją atsakingą vadovą ir komandą, kurie būtų atsakingi už vidaus ir išorės procesų skaitmeninimą ir inovacijas.

 

Laikysimės „Digital first“ principo – kuriant viešąją paslaugą turi būti peržiūrimi visi procesai, o ne tiesiog suskaitmeninami seni biurokratiniai procesai. Ypatingą dėmesį ir palaikymą skirsime skaitmeninės ir kritinės infrastruktūros atsparumui, kibernetiniam saugumui, Dual Tech (gynybinės ir civilinės paskirties, pvz., dronų) technologijų vystymui.

 

Skirsime „kelionės pinigus“ atokiau nuo miestų gyvenantiems gyventojams, siekdami naujų tarpmiestinio ir vietinio viešojo transporto maršrutų ir reisų sukūrimo. Didinsime nevairuojančių asmenų mobilumą visoje Lietuvoje, leisiantį darbus, gydymo, neformalaus ugdymo įstaigas ar namus po darbo pasiekti ne rečiau kaip tris kartus per dieną valstybiniais keliais, viešuoju transportu, kuris bus papildomai remiamas valstybės „kelionės pinigais“. Užtikrinsime socialinio taksi paslaugą visose savivaldybėse.

 

Gerinsime valstybinių kelių būklę ir investuosime į kelių, tiltų, geležinkelio viadukų remontą, atnaujinimą bei žvyrkelių asfaltavimą. Spręsime jūrų uosto problemas, gerindami Lietuvos susisiekimą su visa Europos sąjunga. Spartinsime „Rail Baltica“ projektą, atnaujinsime keleivių vežimą panaikintais geležinkelio maršrutais (pvz., Rokiškis–Radviliškis), statysime naujas traukinių jungtis (pvz., Druskininkų su Vilniumi). ES lygmeniu skatinsime investicijas į naktinių traukinių infrastruktūrą Europoje, mažinant skrydžių lėktuvų poreikį. Kursime bendrą Europos traukinio/autobuso/kelto bilietų pirkimo sistemą, siekiant, kad tvari kelionė būtų patogesnė ir pigesnė alternatyva lėktuvui. 

 

Gerinsime Lietuvos oro uostų susisiekimą su svarbiausiais Europos miestais, investuosime į turizmo verslo atgaivinimą, ypatingą dėmesį skirdami vietos ir sveikatingumo turizmui, tai laikydami viena iš valstybės prioritetinių krypčių.

 

Vystysime Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Konsoliduodami valstybės, savivaldos, verslo ir bendruomenių resursus, per artimiausius kelerius metus sutvarkysime ir išplėtosime pajūrio uostų infrastruktūrą. Sieksime, kad Lietuva taptų patraukliu ir reikšmingu Baltijos jūros centru.