Skatinsime sporto infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, siekdami sudaryti palankias sąlygas aukšto meistriškumo sportininkų rengimui ir naujų talentų Lietuvoje ugdymui. Rangovams taikysime mokestines lengvatas, kad sporto objektų, ypač skirtų profesionaliam sportui, statybos ar rekonstrukcijos darbams būtų užtikrintas ekonominių rodiklių ir geografinio principo pagrindų taikymas (pvz., įrengtas bent vienas dengtas futbolo/regbio sporto maniežas apskrityje). Skatinsime glaudų mokyklų bendradarbiavimą su sporto bazėmis.

Remsime sportininkų rengimo centrų veiklos įvairovę ir įteisinsime kokybiškai veikiančios sporto organizacijos veiklos standartą, nepaisant organizacijos teisinio statuso (VšĮ, BĮ ar asociacija). Rekomendacijomis sieksime užtikrinti 3 lygių paslaugų teikimą, kad organizacijos galėtų teikti fizinio aktyvumo ir (ar) profesionalių sportininkų rengimo paslaugas, pretenduoti į valstybės ir savivaldybių finansavimą. Taip užtikrinsime paslaugų prieinamumą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo finansinių tėvų galimybių.

Remsime tik skaidriai ir efektyviai sportą vystančias organizacijas, veikiančias pagal gerosios praktikos ir atvirumo principus, pagal jų pasiektus rezultatus, skirtingais lygiais: naujų talentų įtraukimas, talentų pasiekimai, kuriama vertė, nauda ir pan.

Inicijuosime kokybinius pokyčius fizinio lavinimo pamokose, o ugdymo įstaigas motyvuosime jas organizuoti papildomai; jas remsime ir suteiksime visapusišką valstybės pagalbą, didindami jaunosios kartos sportiškumą, norą gyventi sveikiau.

Skatinsime savivaldybes savo ribose ugdyti sveikesnes, sportuojančias bendruomenes. Tam tikslui vykdysime įvairias programas, mokymus, įgyvendinsime realią naudą nešančius infrastruktūros projektus.

Sudarysime galimybę visų savivaldybių gyventojams naudotis miestų sporto infrastruktūros teikiamais privalumais ir paslaugomis, lengvatinėmis sąlygomis – kompensuosime dalį išlaidų (pvz., sporto klubų, baseino senjorams), skirsime papildomą finansavimą reabilitacinio pobūdžio fiziniam aktyvumui žmonėms, turintiems negalią ar specialiųjų poreikių.

Plėsime neformaliojo ugdymo paslaugų prieinamumą. Mažas fizinis vaikų aktyvumas jiems augant gresia įvairiais sveikatos sutrikimais, todėl didinsime neformaliajam ugdymui skirtą mokinio krepšelį ir įteisinsime naują mokinio sporto krepšelį. Taip sieksime, kad jau 2030 m. 70–90 proc. moksleivių dalyvautų fizinio aktyvumo veiklose po pamokų (ne mažiau negu 180 min. per savaitę).

Užtikrinsime regionuose gyvenančių vaikų, tarp jų ir neįgaliųjų, aktyvesnį dalyvavimą neformaliojo ugdymo programose. Plėtosime pavėžėjimo sistemą taip, kad neformaliojo švietimo paslaugos, susijusios su sportu ar sveikesne gyvensena, būtų pasiekiamos ir prieinamos visiems, toliau nuo paslaugų teikimo vietų gyvenantiems, vaikams.

Skatinsime sveikesnę suaugusiųjų gyvenseną fizinio aktyvumo pagrindu. Suteiksime galimybę sportuojantiems susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Islandijoje jau taikomo modelio pavyzdžiu.

Kursime sveikatai palankios mitybos aplinką: supaprastinsime sveikatai palankių maisto produktų atpažinimą vartotojui, tokių simbolių kaip „Rakto skylutė“ pagalba; didinsime ekologiškų maisto produktų žinomumą; užtikrinsime griežtesnę maisto produktų etikečių kontrolę; kursime sveikatai palankaus maisto vartotojams draugišką aplinką prekybos centruose bei didinsime tokio maisto prieinamumą.

Ugdymo įstaigose maitinimo organizavimą grąžinsime į savivaldybių rankas, kad vaikų sveikatos sąskaita nebūtų daromas verslas. Didinsime sveikatai palankaus maisto pasiūlą ugdymo įstaigose, skatinsime valgyklų perorientavimą į švediško stalo modelį. Griežtinsime maitinimo organizavimo ugdymo įstaigose priežiūrą ir kontrolę (užtikrinsime nemokamą maitinimą visiems moksleiviams).

Užtikrinsime sveikatai palankios mitybos įgūdžių lavinimą per „veiksmą“ – interaktyvias gamybos pamokas su dietologais, dietistais ir maisto technologais, kaip svarbiais ir kompetentingais ligų prevencijos atstovais. Keisime maitinimo organizavimą taip, kad maistas būtų ne tik palankus vaikų sveikatai, bet ir estetiškai patrauklus. Skatinsime valgymo kultūros formavimą, siekdami sumažinti maisto švaistymą. Užtikrinsime nuolatinę valgiaraščių priežiūrą ir kontrolę.

Skatinsime sveikatai palankaus maisto vartojimo kultūrą, užtikrinsime tinkamą Lietuvos  gyventojų  informavimą  sveikatingumo,  sveikatai  palankios mitybos klausimais, sumažinsime pridėtinės vertės mokestį šviežioms daržovėms ir vaisiams.

Stiprinsime trumpųjų maisto grandinių programas per viešuosius pirkimus, subsidijas, skatindami vietos ir ekologiškų produktų vartojimą ugdymo, slaugos, globos ir rūpybos įstaigose bei sveikatos ir saugumą užtikrinančiose institucijose. Mažinsime reikalavimus sveikatai palankaus naminio maisto gamybai ir pardavimui, išlaikydami griežtus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Įkursime Seimo kaimo reikalų ir maisto politikos komitetą, užtikrinsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą, parlamentinę kontrolę, bendrų standartų ir rodiklių tobulinimą bei įgyvendinimą.

Sveika gyvensena taps prioritetine valstybės politikos sritimi. Prevencinė medicina, sveikatai palanki mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, psichologinė gerovė bei visi kiti sveikos gyvensenos faktoriai bus skatinami kuo efektyviau. Sieksime riboti vaikams skirtų maisto produktų, kurie neatitinka sveikatai palankaus maisto kriterijų, reklamą (pvz., saldumynų).