Nacionalinis saugumas ir užsienio politika

Ambicija Lietuvai – užsienio ir saugumo politikos šerdis privalo būti nacionalinis interesas, grįstas nacionaliniu konsensusu. Užsienio politika turi būti nuosekli, pasižymėti ilgalaikiu planavimu ir investicijomis, siekiant Lietuvos užsienio politikos tikslų įgyvendinimo, ypač nuo Lietuvos nutolusiuose pasaulio regionuose. Lietuva turi būti patikima tarptautinė partnerė, vykdanti nuoseklią ir prognozuojamą užsienio politiką, tačiau Lietuvos užsienio politika neturi būti statiška – svarbu ją greitai adaptuoti prie besikeičiančių tarptautinių realijų. Efektyvi, pamatuojamą naudą kurianti ekonominė diplomatija turi tapti kertiniu Lietuvos užsienio politikos įrankiu, reikšmingai didinančiu Lietuvos žmonių gerovę.

 

 

  • Pragmatinės ir vertybinės užsienio politikos darna, jokio avantiūrizmo
  • Skubus infrastruktūros parengimas Vokietijos brigados dislokavimui
  • Gynybos pramonės pajėgumų didinimas
  • Parama Ukrainai ir Ukrainos narystė ES, veto teisės ribojimas saugumo klausimais
  • Bendra oro gynyba su Baltijos šalimis ir Lenkija
  • Suvalkų karinio mobilumo zona su Lenkija, Vokietija ir JAV (G-PLUS)

 

 

 

Saugumo klausimo uždaviniai bus prioritetiniai kasdieninėje darbotvarkėje, įskaitant tinkamą ir savalaikį pasirengimą galimai tiesioginei karinei agresijai, patikimą Lietuvos sienų apsaugą, veiksmingų apsaugos mechanizmų nuo ateityje kilsiančių epidemijų plėtojimą, kovą su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta migracija, apsaugą nuo energijos tiekimo sutrikimų, kovą su niokojančia klimato kaita, kibernetinį saugumą.

Skaityti daugiau

Vokietijos Bundesvero brigados dislokavimas Lietuvoje yra absoliutus prioritetas ir mūsų saugumo garantija, todėl privalome imtis visų priemonių, kad ji būtų kuo greičiau dislokuota.

 

Sukursime Suvalkų karinio mobilumo zoną, kurioje Lietuvos, Lenkijos, JAV ir Vokietijos (G–PLUS) kariai užtikrins gynybą ir atgrasymą per bendras pratybas, sąveikumą ir karinių vienetų judėjimo laisvę.

 

Sukursime pavyzdines sąlygas mūsų ir sąjungininkų kariams, pasitelksime efektyviausias priemones jų motyvacijai stiprinti, o kario profesiją pakelsime į naują lygį.

 

Užtikrinsime prasmingą karjerą ir papildomą socialinę apsaugą karių artimiesiems, taip skatindami naują kartą tapti sudėtine Lietuvos kariuomenės dalimi.

 

Pasirengimas visuotinės gynybos principo įgyvendinimui taps kultūriniu pokyčiu, ne tik deklaratyviu šūkiu. Bus užtikrintas šio principo įgyvendinimas bei nuosekliai didinama visuomenės parengtis priešo atgrasymui ir gynybai.

 

Stiprinsime Šaulių sąjungą, padėsime jai tapti strategiškai svarbia erdve ugdant naują kartą, taip pritraukiant dar daugiau piliečių į Lietuvos saugumą didinančią organizaciją.

 

Prezidento institucijai sugrąžinsime lyderystę kelti svarbiausius užsienio ir gynybos politikos tikslus. Šalies vadovas bus atsakingas už šių tikslų įvardijimą ir įgyvendinimą, nebebus Vyriausybės nustatytos krypties įkaitu.

 

Lietuva pati taps saugumo teikėju ir garantu, pakeisime „saugumo vartotojo“ mentaliteto politiką, ilgus metus paralyžiavusią mūsų įsipareigojimus atgrasymui bei gynybai. Tik patys laiku teikdami pagalbą NATO partneriams, tapsime lygiaverčiais, gerbiamais ir dėl to dar saugesniais Aljanso nariais.

 

Judėjimas link visuotinės privalomos karinės tarnybos turi būti grįstas poreikiu, išsakytu Lietuvos kariuomenės, visų pirma efektyviai ir kokybiškai išnaudojant jau esamą – mišrų, modelį. Stiprinama ir plečiama LK struktūra, infrastruktūra, augantis karių profesionalų skaičius lems, kiek jaunuolių bus pašaukta į karinę tarnybą, nuosekliai didinant Lietuvos pajėgumus. Sukursime papildomas galimybes atlikt privalomąją tarnybą visuomenę stiprinančiose valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, taip sustiprinant jaunuolių pasitikėjimą savimi bei valstybe.

 

Pagreitinsime Lietuvos kariuomenės planuotus ginkluotės, įrangos ir technikos įsigijimus, didinančius atgrasymo ir karinių pajėgų kovinę galią, užtikrinsime lėšų panaudojimo efektyvumą bei skaidrumą.

 

Sukursime vieningą oro erdvės apsaugą drauge su kitomis Baltijos valstybėmis bei Lenkija. Ukrainos pavyzdys aiškiai parodė, kad oro erdvės apsauga yra būtinybė.

 

Plėtodami ir įgyvendindami atgrasymo ir karinę infrastruktūrą, sieksime kuo didesnės investicijų grąžos Lietuvos ekonomikai.

 

Skaidrumas ir pridėtinės vertės kūrimas taps esminiais kriterijais perkant karines priemones ir plečiant infrastruktūrą. Šią naudą pajaus kiekvienas mūsų pilietis.

 

Užtikrinsime tinkamas sąlygas gynybos pramonės plėtrai – šalies Vyriausybė bei institucijos aktyviai rems šios pramonės šakos savarankiškumą ir inovatyvumą.

 

Pagrindinis užsienio ir gynybos politikos tikslas – saugi Lietuva, kurioje sudaromos sąlygos ekonominiam, žmonių gerovės augimui ir politiniam stabilumui.

 

Sieksime pragmatinės ir vertybinės užsienio politikos darnos, kurios pagrindas yra mūsų nacionalinių interesų užtikrinimas ir principingas jų gynimas.

 

Gindami savo interesus sieksime sutarimo ES, NATO ir dvišalėje politikoje. Tik sėkmingai veikdami šiuose formatuose galėsime užtikrinti savo nacionalinius interesus.

 

Dar labiau stiprinsime diplomatinius santykius su JAV, sieksime didesnio jos įsitraukimo į mūsų regiono saugumo užtikrinimą, tam pasitelkdami tiesioginį diplomatų darbą, neišsemiamą lietuvių diasporos JAV potencialą bei verslo ryšius tarp valstybių.

 

Teiksime visokeriopą paramą Ukrainai, kurios pergalė yra pagrindinis kelias į mūsų regiono saugumą. Išlaikydami vienybę su Lenkija ir kitomis Ukrainos sąjungininkėmis, užtikrinsime, kad šalis gautų visą įmanomą pagalbą, reikalingą pergalei prieš Rusijos nusikalstamą agresiją. Dalindamiesi visais turimais įrankiais ir kompetencijomis drauge su Ukrainos gynėjais išmoksime vertingas strategines ir taktines gynybos pamokas, kurios didins mūsų pačių saugumą.

 

Stiprinsime gynybos ir saugumo ryšius su Japonija, Pietų Korėja bei kitomis Pietryčių Azijos demokratijomis. Tai atvers naujas galimybes Lietuvos verslui, užtikrins mūsų įsitraukimą į aktualiausių geopolitinių iššūkių sprendimus.

 

Transatlantinė dimensija turės išlikti kertine užsienio ir saugumo politikos kryptimi, kurią būtina puoselėti, skiriant jai kur kas didesnį dėmesį nei iki šiol. Vertinsime ne tik savo lūkesčius, keliamus JAV partneriams, tačiau ir tai, kuo patys galime būti naudingi, kokiomis kompetencijomis galime dalintis. Lygiavertė partnerystė ir abiem pusėms naudingi mainai yra kelias į tvarų transatlantinį bendradarbiavimą. Įsipareigojimai turi būti nuoseklūs, ilgalaikiai ir abipusiai, o ne apsiriboti proginiais susitikimais. Aktyviai dalyvausime Europos Sąjungos diskusijose dėl veto teisės ribojimo ypač svarbiais mūsų žemyno saugumui klausimais (pvz., Ukrainos narystė ES, sankcijos Rusijai).

 

Stiprinsime diplomatų rengimą ir jų kvalifikacijos kėlimą ekonominiais klausimais. Darbuotojų kompetencijai užtikrinti didinsime diplomatinės tarnybos finansavimą. Sieksime, kad visose Lietuvos verslui svarbiose rinkose dirbtų komercijos atašė (dabar yra ~20) arba diplomatai ekonomistai (dabar yra ~16), o ten, kur reikia, būtų pasitelkiami ir žemės ūkio atašė.

 

Sudarysime galimybes Lietuvos diplomatinėse atstovybėse už konkurencingą atlyginimą įdarbinti vietos profesionalus ekonominėms funkcijoms vykdyti (tai daro JAV ir kitos šalys, nes ekonomiškai labai efektyvu – sutaupoma lėšų, skirtų šeimų išlaikymui, persikėlimui, apmokymui, nėra kalbos barjero ir t.t.).

 

Ypatingą dėmesį skirsime konsulinių paslaugų Lietuvos ir užsienio piliečiams kokybės gerinimui. Plėsime konsulinius resursus Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, ten, kur yra gausiausia lietuvių diaspora.

 

Užtikrinsime vizų išdavimo operatyvumą tų valstybių piliečiams, kurie prisideda prie Lietuvos ekonominio augimo – ne tik plėtojantiems verslą Lietuvoje, bet ir studentams, kultūrininkams, kai kuriais atvejais, ir turistams.

 

Stiprinsime Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programos sąsajas su užsienio politikos tikslais. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika turės prisidėti prie Lietuvos žinomumo didinimo, politinio svorio, taip pat sudaryti galimybes Lietuvos verslo ir akademinei bendruomenei įgyvendinti projektus besivystančiose šalyse ar kurti naujas darbo vietas Lietuvoje, todėl didinsime programos finansavimą.

 

Mažinsime neteisėtos migracijos srautus, ypač didelį dėmesį skirdami Lietuvos sienų integruotam valdymui, vykdydami tarptautinius šalies įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Reikalausime maksimalaus ES institucijų dėmesio išorės sienų apsaugos klausimams.