Ambicija Lietuvai – pažangi aplinkosauga, greitesnis judėjimas link klimato kaitai neutralios valstybės. Europai reikia Socialinės klimato darbotvarkės, naujo gerovės socialinio kontrakto, kuris padės mažesnių pajamų gyventojams nepatirti nuostolių, kol kontinentas siekia klimato neutralumo ir įgyvendina fundamentalius pramonės, darbo rinkos, transporto, statybų, žemės ūkio politikos pokyčius. Žalioji ekonomikos pertvarka mažins socialinę įtampą, kurs naujas, gerai apmokamas darbo vietas kaime ir mieste, taupys šeimų biudžetus. Tvarūs energetiniai, transporto sprendimai bus prieinami žmonėms su mažiausiomis pajamomis.
- Plynųjų kirtimų ribojimai, visiškas jų draudimas saugomose teritorijose
- Maži mokesčiai už atliekas jas tinkamai rūšiuojantiems
- Daiktų ilgaamžiškumas, antrinis panaudojimas, Perdirbimas ir remontas
- Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis ne daugiau kaip 2% iki 2035 m.
PRITARIU
NEPRITARIU
SIŪLAU SAVO IDĖJĄUždrausime plynuosius miško kirtimus saugomose teritorijose, juos apribosime visoje Lietuvoje. Neleisime privatizuoti valstybinių miškų. Valstybė rodys tvaraus ūkininkavimo pavyzdį, pelnas nebebus svarbiausias Valstybinių miškų urėdijos tikslas.
Griežtinsime miško kirtimo priežiūrą ir didinsime baudas už nelegaliai nukirstą medį ar suniokotą miško plotą.
Įgyvendinsime miško rekreacine ir socialine verte paremtas turizmo ir sveikatingumo strategijas, plėtosime nemedieninę miško ekonomiką.
Skaityti daugiauSukursime ir įgyvendinsime žaliųjų miestų zonų priežiūros ir gausinimo strategijas.
Sieksime apsirūpinti lietuviškais maisto produktais ir taip užtikrinti vieną iš pagrindinių nacionalinio saugumo elementų Lietuvoje.
Skatinsime kooperaciją žemės ūkyje, trumpąsias maisto grandines, rasime sprendimą dėl pasėlių ir kitų, su klimato stichijomis susijusių, ūkininkų nuostolių draudimo.
Žemės ūkio politiką nukreipsime į smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumą, darbo vietų išsaugojimą kaime ir inovacijas, orientuotas į gyvenimo lygio kėlimą provincijoje ir socialinės atskirties mažinimą tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.
Remsime ekologinės produkcijos gamybą, didinsime ekologiškų produktų prieinamumą vartotojams.
Nuosekliai didinsime saugomų teritorijų plotą (akcentuodami buveinių identifikavimą, apsaugą ir stebėseną), tačiau kartu skatinsime jose gamtą tausojančią žmogaus ūkinę veiklą ir gyvenimą.
Mokesčių sistemą orientuosime į didesnį taršos apmokestinimą mažinant gyventojų darbo pajamų ir smulkaus verslo pelno mokesčius.
Sieksime sureguliuoti atliekų tvarkymo grandinę taip, kad aplinkai mažiausią žalą darantis atliekų tvarkymo būdas būtų pigiausias, o didžiausią žalą – brangiausias. Užtikrinsime efektyvesnį atliekų perdirbimą ir perdirbtų žaliavų antrinį panaudojimą, daugkartinį ir pakartotinį pakuočių naudojimą.
Mažinsime mokesčius už atliekų tvarkymą jas tinkamai rūšiuojantiems ir mažiau atliekų turintiems gyventojams.
Ženkliai didinsime aplinkos apsaugos pareigūnų skaičių bei kelsime jų atlyginimus, užtikrindami didesnį finansavimą aplinkos apsaugos sistemos sektoriui.
Kelsime pareigūnų kvalifikaciją bei diegsime naujas, pažangias informacines sistemas kovai su aplinkosaugos pažeidimais ir aplinkosaugos kontrolės užtikrinimui.
Užtikrinsime, kad iki 2035 m. perdirbamų komunalinių atliekų kiekis sudarytų ne mažiau nei 70 proc. visų atliekų kiekio, o deginamų atliekų, skirtų energijai išgauti, – daugiausiai 20 proc., sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis sudarytų ne daugiau kaip 2 proc.
Kelsime Europos Sąjungos standartus prekių dizainui, medžiagų naudojimui, gamybos ekologiniams ir socialiniams kaštams, daiktų ilgaamžiškumui, antriniam daiktų panaudojimui, perdirbimui ir remontui.
Bet kokie ES pasirašomi investavimo ir tarptautinės prekybos susitarimai turės ginti ES valstybių narių ir kitų pasaulio šalių teisę reguliuoti rinkas, siekiant socialinių, aplinkosauginių standartų kėlimo, ir pasaulio naudingųjų išteklių, miškų ir ekosistemų tausojimo, iškastinio kuro naudojimo mažinimo.
Užtikrinsime, kad ES vartotojai būtų informuojami apie produktų gamybos poveikį aplinkai bei galimybę juos taisyti, užuot įsigijus naujus. Sumažinsime daiktų taisymo kainas, įpareigodami dalį jų padengti gamintojus ir importuotojus, taikydami mokesčių lengvatas.
Tęsime gyvūnų gerovės bei teisių kontrolės mechanizmų tobulinimą. Imsimės spręsti nelegalių daugyklų klausimus, sieksime, kad transportuojamų gyvūnų kelionių laikas būtų ribojamas, būtų griežtinami importo į ES standartai, įtrauksime nevyriausybines organizacijas bei kitas įstaigas į tinkamą priežiūros sistemos sukūrimą.
Didelį dėmesį skirsime vandens telkinių priežiūrai bei Baltijos jūros apsaugai – kovosime su jūros ir vandens telkinių užterštumu.