Kandidatai į merus · Zarasų rajonas
Gintaris Petrėnas – veterinarijos gydytojas, ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ įkūrimo iniciatorius ir administracijos vadovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Zarasų rajono skyriaus pirmininkas. Jau keturis dešimtmečius Zarasų krašte gyvenantis G. Petrėnas siekia, kad rajone būtų daugiau galimybių dirbti, kurti verslą, auginti vaikus ir oriai gyventi.
1986 metais Gintaris Petrėnas baigė Lietuvos veterinarijos akademiją ir atvyko dirbti į Zarasų rajoną. Čia sukūrė šeimą, kartu su žmona Lina užaugino penkis vaikus ir savo gyvenimą susiejo su Zarasų kraštu.
Profesinį kelią pradėjęs kaip veterinarijos gydytojas, vėliau ėmėsi ūkininkavimo. Kartu su šeima Samanių kaime vysto ūkį, kuriame augina angusų veislės galvijus. 2015 metais su bendraminčiais įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“, šiandien vienijantį devynis ūkius. Kooperatyvo veikla apima galvijų auginimą, mėsos perdirbimą ir tiesioginį produkcijos tiekimą vartotojams.
Politikoje G. Petrėnas aktyviai dalyvauja nuo 2002 metų. Šešias kadencijas rinktas Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariu, jis sukaupė ilgametę savivaldos patirtį ir gerai pažįsta rajono problemas bei gyventojų lūkesčius.
Kandidatuodamas į merus, G. Petrėnas siekia prisiimti didesnę atsakomybę už Zarasų krašto ateitį. Vieni svarbiausių jo prioritetų – palankesnė aplinka verslui, naujų darbo vietų kūrimas, investicijų pritraukimas ir geresnė susisiekimo infrastruktūra, įskaitant vietos kelių tvarkymą bei Zarasų aplinkkelio įrengimo klausimą.
Ypatingą dėmesį kandidatas žada skirti kaimiškosioms vietovėms, vietos bendruomenių iniciatyvoms ir vaikų gerovei. Jam svarbu, kad mokyklose vaikai būtų maitinami sveikais, kokybiškais produktais, o vietos ūkininkai turėtų daugiau galimybių prisidėti prie jų tiekimo.
G. Petrėnas pasisako už skaidrią, atvirą ir žmonėms tarnaujančią savivaldą, kurioje sprendimus lemtų kompetencija, o ne asmeniniai ryšiai. Jo įsitikinimu, kiekvieno gyventojo problemos turi būti sprendžiamos sąžiningai ir vienodai atsakingai, nepriklausomai nuo žmogaus socialinės padėties, pažiūrų ar įsitikinimų. Reikia aplinkos, kurioje jaunimas galėtų augti, šeimos norėtų gyventi, o vyresni žmonės jaustųsi reikalingi.
