Kovo 22 d. sukanka 100 dienų, kai prisiekė XIX-oji Vyriausybė, per šį laiką ėmėmės ryžtingų veiksmų Vyriausybės programai įgyvendinti ir padėjome tvirtą pagrindą Lietuvos energetiniam saugumui bei nepriklausomybei. Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais užtikrino mūsų elektros sistemos neatsiejamumą nuo Europos. Todėl toliau tęsiame darbus, siekdami, kad kritinė energetinė infrastruktūra būtų atspari išorės grėsmėms, energijos kainos būtų kiek įmanoma normalesnės, o investicijos į atsinaujinančią energetiką didintų šalies energetinį savarankiškumą. Džiaugiuosi, kad pavyko iki saulėto sezono pradžios paskelbti kvietimus gyventojams įsirengti saulės elektrines. Kita gera naujiena, kad pirmosios lėšos žmones pasiekė per rekordiškai trumpą 16 dienų laikotarpį.
Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė: istorinė sinchronizacija
Vasario 9 d. 14.05 val. Lietuva, Latvija ir Estija pradėjo veikti vienu dažniu kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje. Tai reiškia galutinį atsijungimą nuo Rusijos elektros sistemos ir istorinį žingsnį, stiprinant Baltijos šalių regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą.
Ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais buvo sustiprintas Lietuvos elektros perdavimo tinklas, įrengti sinchroniniai kompensatoriai bei automatizuotos sistemos, leidžiančios Lietuvai savarankiškai valdyti elektros sistemos dažnį. Šiandien Baltijos šalių elektros tinklai sėkmingai veikia vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis, užtikrinant didesnį energetinį saugumą ir stabilumą bei didesnes galimybes atsinaujinančiai energetikai.
Visuomeninis elektros tiekimas ir dėmesys vartotojams
Ėmėmės veiksmų, kad pažeidžiamiausi elektros vartotojai galėtų gauti elektros energiją už žemiausią kainą, Seime pateikiau pasiūlymą pratęsti visuomeninį elektros tiekimą iki 2030 m. pažeidžiamiausiems ir smulkiausiems elektros energijos buitiniams vartotojams. Pasiūlymui pritarta po pateikimo, tai suteikia vilties, jog reikalingi pokyčiai gyventojus pasieks artimiausiu metu.
Visuomeniniu elektros tiekimu ir pritaikytomis mažiausiomis kainomis galėtų naudotis apie 200 tūkst. pažeidžiamiausių gyventojų, t. y. socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai ir asmenys su negalia. Visuomeniniu elektros tiekimu taip pat galėtų naudotis ir smulkieji vartotojai, sunaudojantys elektros energijos iki 1000 kWh per metus arba apie 80 kWh per mėnesį.
Bendrai visuomeniniame tiekime galėtų būti apie 800 tūkst. vartotojų, o tai yra apie 45 proc. visų šalies vartotojų.
Vienas mano veiklos prioritetų - pagalba gyventojams ir aiškiai pateikiama informacija gaunamose elektros energijos sąskaitose. Vartotojai turi aiškiai matyti elektros energijos kainą, faktinį suvartojimą, mokėtiną sumą ir informaciją apie pigiausią kainą pagal pasirinktą tarifų planą.
Investicijos į atsinaujinančią energiją
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai gyventojams, verslui ir ūkininkams buvo skirta beveik 300 mln. eurų.
Įsirengiantiems saulės elektrines ant savo namų stogų ar kitoje tinkamoje vietoje, planuojantiems padidinti anksčiau įrengtų saulės elektrinių įrengtąją galią arba įsigyti saulės elektrines iš nutolusių saulės elektrinių parkų skirta 50,5 mln. eurų, iš kurių 35,5 mln. eurų skirta individualioms saulės elektrinėms, o 15 mln. eurų – elektrinėms iš nutolusių parkų.
Džiaugiuosi, kad paramos kvietimai gyventojams paskelbti dar iki saulėto sezono pradžios, o supaprastintos finansavimo sąlygos ir pirmą kartą taikomas vieno etapo principas, kai nebereikia paramos rezervuotis iš anksto, sukuria galimybes greitai ir paprastai šia parama pasinaudoti.
Gyventojai, įsirengę nuosavas saulės elektrines ar padidinę turimų saulės elektrinių galią ir nuo vasario 25 d. pateikę prašymus Aplinkos projektų valdymo agentūrai, savo banko sąskaitose jau sulaukė valstybės paramos – 3,19 mln. eurų paramą gavo 1358 fiziniai asmenys. Pirmoji paramos dalis 538 gaminantiems vartotojams išmokėta per rekordiškai trumpą laiką – 16 dienų. Anksčiau teikiant prašymus keliais etapais paramos išmokėjimas užtrukdavo net iki metų.
Energijos kaupimo sistemoms, skirtoms tiek gyventojams, tiek verslui ir viešiesiems juridiniams asmenims, iš viso skirta 139 mln. eurų.
Pirmą kartą paskelbtas kvietimas juridiniams asmenims įsirengti didelės galios energijos kaupimo sistemas, kurios ateityje teiktų balansavimo paslaugas perdavimo sistemos operatoriui. Priemonėje numatyta 102 mln. eurų kvietimams juridiniams asmenims.
Gyventojams vėl atvertos naujos galimybės pasinaudoti parama ir namuose įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius. Naują 15 mln. eurų paramos kvietimą planuojamame skelbti kovo pabaigoje. Gyventojai, turintys įsirengę atsinaujinančių energijos išteklių elektrines, gali elektros energijos kaupiklius įsirenginėti jau dabar – nelaukdami kvietimo pradžios, o tinkamos išlaidos būsimame kvietime bus nuo š. m. sausio 7 dienos.
Nuo kovo 25 d. viešieji juridiniai asmenys, verslo įmonės ir ūkininkai taip pat galės teikti prašymus energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Kvietimui bus skirta 18 mln. eurų.
Taip pat šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams skirta 102 mln. eurų paskoloms centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų atnaujinimui.
Aktyviai siekiame, kad jau 2028 metais Lietuvoje elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių per metus būtų pagaminama daugiau nei Lietuvos metinis elektros energijos suvartojimas.
Jūrinio vėjo parko konkurso sąlygų atnaujinimas
Atnaujinome jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas siekdami subalansuotos ir tvarios jūrinio vėjo energetikos plėtros. Turime užtikrinti, kad šis parkas neštų kuo didesnę naudą vartotojams, tačiau neturėtų neigiamos įtakos sausumoje statomoms vėjo elektrinėms ir būtų patrauklus potencialiems investuotojams.
Džiaugiuosi, jog pavyko padidinti remiamų bendruomenių sąrašą ir dabar naudą iš šio projekto gaus penkios savivaldybės - Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos ir Kretingos rajono. Svarbu ir tai, jog ne tik padidinome naudą, tačiau ir užtikrinome neutralią projekto įtaką vartotojams ateityje, bendrai projekto vertę pavyko sumažinti 500 mln. eurų.
Tris kartus greitesnis elektros linijų kabeliavimas
Praėjusią vasarą siautusios audros parodė, jog privalome ieškoti sprendimų, kurie stichinių nelaimių ir kitų grėsmių akivaizdoje leistų užtikrinti stabilų elektros energijos tiekimą ar greitą jo atstatymą gyventojams. Todėl priėmiau sprendimą 2025–2028 metais 2 tūkst. kilometrų 10 kV elektros oro linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminėmis elektros kabelių linijomis. Tai oro linijų keitimo kabelinėmis tempą padidina tris kartus.
Svarbu, jog šie pokyčiai neturės jokių neigiamų pasekmių miško ekosistemai - požeminiai kabeliai klojami jau esamų linijų vietoje, tad papildomai kirsti medžių neprireiks.