Kaip tvirtina Seimo narys, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas, parengti įstatymo projektą jį paskatino sėkmingas Islandijos modelis, kuris smarkiai sumažino jaunimo piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, investavus į neformalųjį švietimą.
Vakar Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pataisai, kuria siekiama didinti neformaliojo vaikų ugdymo krepšelį. Dar laukia projekto priėmimo Seime stadija. Ši iniciatyva padėtų skatinti ir stiprinti vaikų įsitraukimą į neformaliojo švietimo veiklas (būrelius), nustačius šio krepšelio dydį iki 71,50 euro vienam vaikui, ir susiejus šį dydį su bazine socialine išmoka. Siūloma, kad vaikui skirto neformaliojo ugdymo krepšelio dydis siektų 1,3 bazinės socialinės išmokos. Įstatymo projektą inicijavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, projektą savo parašais parėmė 55 Seimo nariai iš įvairių Seimo frakcijų.
Įstatymo projekte siūloma vieno vaiko neformaliajam švietimui skiriama suma yra žymiai didesnė nei dabartinis finansavimas, ir ji būtų susieta su bazine socialine išmoka. Šiuo metu tik 45 proc. vaikų turi galimybę naudotis neformaliojo švietimo paslaugomis, o 125 000 vaikų neturi galimybės lankytis būreliuose. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad visi Lietuvos vaikai, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, galėtų lankyti bent vieną būrelį.
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos duomenimis, būrelių kaina regione svyruoja nuo 50 eurų iki 60 eurų vaikui. Didmiesčiuose būreliai dar brangesni. Vilniuje vieno būrelio kaina svyruoja nuo 70 eurų iki 90 eurų vaikui. Dėl tokių aukštų kainų mažiau pasiturinčios šeimos negali įpirkti būrelių savo vaikams. Įgyvendinus Vytauto Bako siūlomą projektą, neformaliojo ugdymo veiklos taptų labiau prieinamos.
Be to, dėl pasiūlos trūkumo vaikai turi menkas galimybes, ypač regionuose, pasirinkti kai kurias neformaliojo ugdymo veiklas. Pavyzdžiui, ypač mažai vaikų dalyvauja technologijų ir IT būreliuose, juose dalyvauja tik 1 proc. ir atitinkamai 2 proc. vaikų. Įstatymu siekiama paskatinti nevyriausybinių organizacijų, verslo, savivaldos iniciatyvas plėtoti neformaliojo ugdymo veiklų įvairovę.
Neformalusis švietimas suteikia vaikams praktinių įgūdžių ir tobulina socialinius įgūdžius. Jis skatina aktyvų pilietiškumą ir bendruomenės įsitraukimą. Taip pat neformalusis ugdymas prisideda prie vaikų sveikatos problemų sprendimo. Lietuvoje daug jaunimo vartoja narkotikus ir kitaip svaiginasi, o neformalusis švietimas gali suteikti jaunimui konstruktyvią išeitį, nes jaunimą įtraukus į jam įdomias veiklas, natūraliai sumažėtų narkotikų, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimo poreikis.
Vytautas Bakas pabrėžė: „Šiuo metu finansavimas neformaliajam švietimui yra nepakankamas: vienam vaikui tenka nuo 1 iki 25 eurų. Išlaidos neformaliajam švietimui ir pastarojo prieinamumas regionuose labai skiriasi, todėl vaikų iš skurdesnių šeimų padėtis itin nepalanki. Padidinus finansavimą, apie 80 procentų vaikų būtų paskatinti lankyti bent vieną neformaliojo švietimo veiklą.“
Kiti V.Bako inicijuoto įstatymo privalumai: aiškesnės neformaliojo švietimo finansavimo ir teikimo sistemos sukūrimas; galimybė paskatinti glaudesnį verslo, NVO ir savivaldybių bendradarbiavimą, kad būtų teikiamos kuo įvairesnės neformaliojo švietimo paslaugos.
Vytautas Bakas: „Šis įstatymo projektas – reikšmingas žingsnis, siekiant užtikrinti, kad visi Lietuvos vaikai turėtų galimybę augti, mokytis ir tobulėti , naudojantis prieinamu ir įperkamu neformaliuoju švietimu.“