Popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, jog dėl korupcijos nukenčia silpniausieji. Visai neseniai šią mintį, tam tikra prasme, išplėtojo NATO šalių parlamentų atstovai, priimdami oficialią rezoliuciją, kurioje teigiama, kad korupcija yra grėsmė bet kurios valstybės saugumui, ji gali sugriauti valstybes, sukelti pražūtingų padarinių žmogaus teisėms ir demokratijai. Matyt, nėra tiek daug temų, kuriomis pasisakytų ir šventasis, ir gynybinis aljansas ir tai tik įrodo, kokia svarbi žmonių gyvenimui ir gerovei yra ši tema.
Demokratinėje valstybėje niekas, jokia teisėsauga nei teismai, negali uždrausti žmogui dalyvauti politikoje, tą gali padaryti tik žmonės, rinkėjai. Žmonės sprendžia ar suteiks galimybę korumpuotam politikui valdyti jų kraštą ar ne, toks yra demokratinės valstybės procesas. “Atiduoti” valdžią yra žmonių sprendimas ir pasirinkimas, todėl labai svarbu, kad jį darydami visi suprastų tokio pasirinkimo pasekmes.
Artimiausi korumpuoto valdymo palydovai yra skurdas ir nesaugumas. Pasaulyje nėra gražių ar teigiamų pavyzdžių, kad korumpuotas politikas atvestų miestą ar valstybę į klestėjimą, taip tiesiog nebūna. Korupcija lemia prastą valdymą, žemas žmonių pajamas, procesų biurokratizavimą, verslo varžymą, neskaidrius viešuosius pirkimus, kyšininkavimą ir, žinoma, ypatingai prastas viešasias paslaugas.
Korumpuoto politiko tikslai ir interesai labai skiriasi nuo visos visuomenės interesų. Žmonės nori gyventi saugiai, sąžiningai dirbdami, siekia gerovės sau, savo savo miestui ir valstybei. Vienintelis korumpuoto politiko tikslas – žmonių darbu sukurtą gerovę pavogti, pasiimti sau ir artimiems, ištikimiems žmonėms. Toks politikas pats nekuria jokios vertės, jis tik pasisavina tai, ką sukuria kiti. Vienintelis tokio politiko turtėjimo šaltinis - miesto ir žmonių ištekliai, jų darbo rezultatai, tai, ką patikime jam valdyti išrinkdami jį į konkretų postą.
Korumpuotame krašte nėra vietos žmonių iniciatyvai ir saviraiškai, ryšiai, o ne talentai ir nuopelnai čia lemia žmonių gyvenimą, todėl tų ryšių neturintys renkasi išvykti. Sąžiningas, nenorintis mokėti kyšių verslas, tokį kraštą aplenkia.
Vadovo reputacija ir lyderystė gali sukurti daugybę pridėtinės vertės jo vadovaujam miestui ir valstybei ir priešingai - gali mesti savo šešėlį ant visko, už ką jis yra atsakingas. Joks save gerbiantis politikas, vadovas, Seimo narys ar ministras, su kuriuo yra svarbu palaikyti ryšius, atstovauti savo kraštą, jo gyventojų interesus, nenorės turėti reikalų su korumpuoto krašto vadovu. Korupcija lemia krašto izoliaciją ir nykimą, niekas nenori būti siejamas su abejotinos reputacijos žmonėmis, o tokį lyderį pasirinkę gyventojai tampa korupcijos ir jos lemiamo uždarumo įkaitais.
Tiek valstybės, tiek miestai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų dėmesio, verslo investicijų, pridėtinę vertę kuriančių projektų pritraukimo, talentingų žmonių. Talentingi žmonės, kyšių nenorintys mokėti verslai, skaidrumą ir sąžiningumą propaguojantys investuotojai niekada partneriu nesirinks korumpuotos šalies ar krašto, nes tai nėra tvaru ir saugu. Korumpuotais politikais, tarnautojais neįmanoma pasitikėti, tad galimos investicijos į korumpuotą kraštą nepasiekia žmonių, nesukuria vertės, o esamos nusėda vadovo ir jo aplinkos kišenėse.
Būtent todėl darydami pasirinkimą, būkite atsakingi ir supraskite, jog šio pasirinkimo pasekmes pirmiausiai pajusite jūs patys, pajus Jūsų artimiausieji žmonės. Nepaverskite savo krašto korumpuotu miestu, kur saujelė žmonių užsitikrina savo gerovę visų likusių darbo ir pastangų sąskaita.
Vytautas Bakas yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas