Vyriausybės patikslintame valstybės biudžete – optimistiškai didinama valstybės skola, nepakankama pagalba daugiavaikėms šeimoms, vaikams, mokslo ir turizmo sektoriams

Vyriausybės patikslintame valstybės biudžete – optimistiškai didinama valstybės skola, nepakankama pagalba daugiavaikėms šeimoms, vaikams, mokslo ir turizmo sektoriams

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų teigimu, ketvirtadienį Seime pristatomas patikslintas Vyriausybės kitų metų valstybės biudžetas gilina Lietuvos skolą, jame pasigendama didesnės pagalbos socialinei sričiai, ypač – daugiavaikėms šeimoms, vaikams, taip pat nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui, o numatomos investicijos į mokslą neatitinka politinių partijų pasirašyto susitarimo dėl švietimo politikos tikslų.

Frakcijos atstovas Algirdas Butkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad jau ir pirmasis Vyriausybės pateiktas valstybės biudžeto projektas atrodė perdėtai optimistinis, o po Vyriausybės patikslinimų sukėlė tik dar daugiau klausimų.

„Fiskalinis deficitas padidintas nuo 3,1 proc. iki 3,3 proc., nors planuojamas ekonomikos augimas 2022 metais yra 4 proc., nepamenu, kada prie tokio augimo mūsų valstybė yra leidusi sau taip didinti išlaidavimą. Valstybės kontrolė ir pirmajame biudžeto variante įžvelgė žiojėjančią mažiausiai 240 mln. eurų dydžio, skylę, kuri neatsispindi pateiktuose biudžeto deficito skaičiavimuose, o dabar ji dar padidės“, – stebisi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Butkevičius.

Pasak parlamentaro, toks biudžetas reiškia, kad jau po pusmečio Vyriausybė turės ieškoti papildomų pajamų šaltinių – arba skolintis ir užkrauti dar didesnę naštą ateinančioms kartoms, arba didinti mokesčius.

Frakcijos seniūno pavaduotojas Linas Kukuraitis akcentuoja, kad nors Vyriausybė nepaliauja tvirtinus, jog tai yra galimybių biudžetas, pensininkams ir neįgaliesiems galimybes dalija labai skirtingai, o vaikai visai yra užmiršti.

„Valdantieji pristatomą biudžetą vadina socialiniu ir nuolat akcentuoja, kad jų prioritetas yra socialinė sritis. Smagu girdėti, bet liūdna, kad skaičiai to nerodo. Nors socialinei sričiai skiriamas ženklus padidinimas, biudžeto augimas procentiškai labiausiai numatomas kitose srityse. Socialinėje srityje absoliučiai didžiausią dalį planuojama skirti pagyvenusiems asmenims ir neįgaliesiems – tai yra gerai, šios grupės iš tiesų yra kur kas didesniame skurde negu likusi visuomenė. Deja, skurdas sprendžiamas tik tų, kurie neturi darbinio stažo, o kitos pažeidžiamos grupės – vieniši tėvai, daugiavaikės šeimos, vaikai – praktiškai paliekamos be jokio dėmesio. Tad labai tikėtina, kad jų patiriamas santykinis skurdas 2022 metais augs“, – aptaria L. Kukuraitis.

Seimo narys Lukas Savickas taip pat pažymi, kad valstybės biudžete numatytos lėšos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms yra nepakankamos jaunųjų mokslininkų skatinimui, kad jie liktų dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje bei būtų sugrąžinti ar pritraukti talentai iš užsienio. Taip pat, jo teigimu, lėšų nepakanka MTEP programų, skirtų prioritetinių žaliojo kurso, skaitmeninės transformacijos ir kitų Europos Komisijos prioritetinių tikslų įgyvendinimui, finansavimui bei MTEP infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.

„Šių metų rugsėjį pasirašytas Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais numato tolygų finansavimo didinimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms. Tačiau kitų metų valstybės biudžete numatyta skirti 44,3 mln. Eur. Mano manymu, siekiant Lietuvoje mažinti mokslo ir studijų finansavimo atotrūkį nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Europos Sąjungos atitinkamo vidurkio bei pasiekti minėtame susitarime numatytus įsipareigojimus ir finansavimo tempus, ši asignavimų suma yra nepakankama“, – sako L. Savickas.

Be to, parlamentaras siūlo Vyriausybei nepamiršti per pandemiją nukentėjusio turizmo sektoriaus.

„Atsižvelgiant į turizmo sektoriaus socialinį jautrumą, išskirtinį plėtros potencialą, galimybę sukurti papildomai daugiau negu 2 proc. BVP ir pandemijos ypatingą poveikį šiam segmentui, būtina valstybės biudžeto lėšas ne tik orientuoti į turizmo sektoriaus rinkodarą, bet ir į turizmo sektoriaus infrastruktūros vystymą. Būtina spartinti investicijas ir nukreipti jas į sektorius, kurie padėtų  užtikrinti ilgalaikį tvarų ir subalansuotą Lietuvos ekonomikos augimą, atkurti prarastas darbo vietas“, – teigia L. Savickas.

 

Pasidalinti: