Vyko demokratų Švietimo ir mokslo grupės susitikimas

Vyko demokratų Švietimo ir mokslo grupės susitikimas

Balandžio 17 d. įvyko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Švietimo ir mokslo grupės narių susitikimas. Jame dalyvavo 20 grupės narių. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs švietimo ir mokslo klausimai.  Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pristatė informaciją apie numatomus pokyčius bendrojo ugdymo mokykloje.

Grupės nariai diskutavo, ar mokyklos yra  pasirengusios įgyvendinti nuo 2024 m. įtraukųjį ugdymą; kokį poveikį regionuose turės pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1110 naujos redakcijos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės; ar išliks regionuose gimnazijos; dėl bendros pozicijos savivaldybėms priklausančių bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų ir nevalstybinių mokyklų santykio ir kt. klausimais.

Savivaldybių ir nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų pokytis 2017–2023 m. m.: savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos – sumažėjo 219, nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos – padidėjo 43; 2 729 mokytojais sumažėjo savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, 812 mokytojais padidėjo nevalstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose, mokinių skaičius padidėjo savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose – 4901, nevalstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose -   10 073.

Kilo klausimas ir dėl įtraukas ugdymo įgyvendinimo, nes dėl privalomo 2024 m. įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo mokyklose dar sustiprės švietimo pagalbos specialistų vaidmuo, teikiant pagalbą vaikams ir konsultuojant mokytojus, tėvus. Nerimą kelia šių specialistų trūkumas ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklose.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis 2022-2023 m. m. sumažėjo 25 savivaldybėse, psichologų trūkumas mokyklose - 38%, socialinių pedagogų - 9%, specialiųjų pedagogų - 31%.

STRATA duomenimis, 5 674 pedagogai, dirbę mokyklose 2020/2021 m. m., per 4 metų laikotarpį išeis į pensiją. Didžiausias trūkumas per 4 metų prognozės laikotarpį lyginant su 2020-2021 m. m dirbančių pedagogų skaičiumi numatomas tiksliųjų, gamtos mokslų (chemijos, fizikos, matematikos, biologijos) specializacijų mokytojams.

Didžiausias pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis užfiksuotas Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse, pradinio ugdymo mokytojų – Kauno apskrityje.

 

Seimo kanceliarijos nuotrauka.

 

Pasidalinti: