Straipsnio autorius Jonas Deveikis, portalas LRT.lt  Nuotrauka J. Elinskas/ELTA

Dalis Europos Parlamento (EP) narių kyla į paskutinę kovą, norėdami sustabdyti Europos Sąjungos (ES) ir „Mercosur“ susitarimą. Strasbūre priešais EP protestuoja ūkininkai, šaudomos petardos. Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius tikina, kad laukia įtemptas balsavimas.

– Sausio 17 d. Paragvajuje pasirašytas 25 metus derintas ES ir „Mercosur“ šalių partnerystės susitarimas dėl prekybos. Visgi trečiadienį Europos Parlamentas balsuos dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl šio susitarimo. Jei bus nubalsuota už kreipimąsi, susitarimo įsigaliojimas gali būti įšaldytas 12–16 mėn. Kokios pozicijos dėl susitarimo laikotės jūs pats?

– Visose frakcijose dabar yra skilimas. Yra tokios delegacijos kaip Prancūzijos, Lenkijos, Airijos, kur nesvarbu, ar radikali dešinė, ar radikali kairė, partijos susipriešinusios ar ne, visi šių šalių parlamentarai balsuos prieš „Mercosur“. Vokietijos parlamentarai bus už susitarimą, Skandinavijos – irgi už.

Tai nėra paprastas klausimas. Aš pats, dar kaip komisaras, daug kartų lankiausi regione ir diskutavau dėl „Mercosur“ susitarimo. Iš vienos pusės labai blogai, kai mes deramės 25 metus ir nesugebame to padaryti. Galbūt tai rodo, kad mes siekiame kažko neįmanomo ir negirdime kitos pusės.

Kitas dalykas, manau, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje Europai kaip niekada reikia draugų ir sąjungininkų. Izoliuoti tokį didelį regioną... Mes kalbame apie 270 mln. gyventojų rinką. Dabar balsuoti prieš šitą susitarimą būtų labai didelis įžeidimas ir negatyvus signalas tam regionui. Kur Kinijos įtaka auga, auga ir JAV įtaka. Mano kolegų nuogąstavimas yra ir dėl Amazonės miškų. Netikiu, kad JAV su Kinija turėtų interesą juos saugoti. O dabar ES gali turėti svertą tame regione.

– O jei kalbėtume apie poveikį ES žemės ūkiui?

– Akivaizdu, kad su dabartinėmis kvotomis, kurios yra susiderėtos, poveikio Europos žemės ūkiui nebus arba jis bus minimalus. Europos Komisija išgirdo ES šalių reikalavimus ir, jei susidarytų nenumatytos sąlygos, atsirastų neigiamas poveikis ES žemės ūkiui, pagalbos ūkininkams fondas siektų 1 mlrd. eurų. Be to, yra numatytas mechanizmas, kuris leistų įsikišti, jei būtų negatyvus poveikis ES rinkai.

Aš matau, kad europiečiai, be žemės ūkio sektoriaus, palaiko susitarimą. Jie mato tai kaip galimybę galbūt turėti geresnes maisto kainas. Jos per pastaruosius metus labai smarkiai paveikė namų ūkius Europoje ir Lietuvoje. Įvertinęs šiuos faktus aš nusprendžiau palaikyti susitarimą.

– Ar Lietuvos europarlamentarai derina savo poziciją?

– Ne, nederinome, tarpusavyje nekalbėjome.

– Jūsų manymu, ar ryt bus įšaldytas „Mercosur“ susitarimas?

– Žinau, kad dabar yra skaičiuojamas kiekvienas balsas. Bus labai labai artimas balsavimas.

– Kiekvieną dieną iš D. Trumpo girdime vis mažiau Europai palankių pasisakymų. Pasigirsta kalbų apie Europos saugumo architektūros kūrimą be JAV, apie tai pasisakė Europos komisaras Andrius Kubilius. Ar jūs tam pritariate ir ar JAV vis dar yra Lietuvos saugumo garantas?

– Dabartinė D. Trumpo retorika mums kelia daug iššūkių, tačiau nenoriu, kad mes galvotume, jog JAV yra tik MAGA, D. Trumpas ir jo aplinka. Nuomonės Senate ir Kongrese yra kitokios. Galime matyti, kad dar anksčiau paramos Lietuvos gynybai paketas, kurio vertė apie 300 mln. eurų, buvo priimtas.

Šiandien akivaizdu, kad vyksta geopolitinis poslinkis, bet nurašyti JAV būtų pernelyg ankstyva. Ypač Lietuvai. Akivaizdu, kad MAGA pasaulio vizija, kur dominuoja didžiosios imperinės jėgos ir nėra jokio taisyklėmis grįsto susitarimo, tarptautinė teisė negalioja, dominuoja tie, kas turi daugiau galios, toks pasaulis mums pavojingas. Akivaizdu, kad Lietuva turi į tai reaguoti ir turėti planą, kokia saugumo sąjunga mums garantuotų mūsų valstybės suverenitetą.

Aš pritariu antrajai teiginio daliai, kad mes turime galvoti apie aljansą su Ukraina, su Baltijos jūros šalimis, kur mes turėtume papildomų saugumo garantijų. Akivaizdu, kad JAV nebūtų prieš. Jų retorika rodo, kad mes patys turime rūpintis savo saugumu. Todėl tai nebūtų prieš JAV interesus.

Bet jei kalbėtume apie ilgalaikę viziją, nemanau, kad visus kiaušinius gali sudėti į vieną krepšį ir besąlygiškai pasitikėti vienu ar kitu partneriu. Tam, kad sąjungininkų kariai gintų tavo teritoriją, reikia ir politinio sprendimo. Tačiau matome, kad demokratija nesugeba apsiginti. Turime vis daugiau politikų, kurie neturi jokios ideologijos ir yra socialinės medijos produktai. Toks pasaulis mums yra pavojingas.

Mano vizija, kad Lietuva taptų Izraeliu savo regione. Mes turime maksimaliai investuoti į savo saugumą, turėti pakankamai pajėgų, kad atremtume galimą agresiją.

– Paminėjote Izraelį šalies saugumo kontekste. Tačiau Izraelis garsėja ir savo aukštosiomis technologijomis, vienaragių skaičiumi. Tuo tarpu Lietuva, be vidaus investicijų, šiuo metu išgyvena išorės investicijų badą. Kaip pritraukti investuotojų į Lietuvą, kad jie čia kurtų aukštąsias technologijas?

– Akivaizdu, kad reikia labai agresyvios strategijos. Luko Savicko veiksmai dėl „Investicijų greitkelio“ verslui buvo teisingi. Tai palanku ir lietuviškoms įmonėms, nes per 36 nepriklausomybės metus mūsų įmonės sutvirtėjo tiek, kad ir jos gali investuoti daug. Mes netgi turime joms teikti prioritetą.

Žinoma, turime ieškoti sričių, kurias norime vystyti. Mes savo laiku buvome pasirinkę finansinių technologijų sritį.

– Pasirinkote, bet jums išėjus pozicija buvo pakeista. Nuo sausio Lietuvoje teikti kriptovaliutų paslaugas begali vos 3 įmonės.

– Tačiau tai vis tiek atnešė labai daug investicijų ir proto. Kalbant apie specializaciją, Lietuva gali kalbėti apie gynybos sektorių. Mes dabar esame pavojingoje situacijoje, kur tik pirkti technologijas, o paskui laukti leidimo jas naudoti būtų pavojinga. Turime jas vystyti Lietuvoje. Dauguma startuolių Izraelyje pradėjo nuo gynybos pramonės, o vėliau tos technologijos tapo masinio naudojimo produktu. Tačiau šiandien vizijos iš politikų nėra, yra tik idėjų vakuumas ir tai yra didelis pavojus valstybei.

– Šiek tiek apie Lietuvos aktualijas. Pirmadienį LRT laidoje „LRT forumas“ Edmundas Jakilaitis teigė, kad dalis jaunesnių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių galvoja atsiskirti nuo frakcijos. Pavasarį bus LSDP pirmininko rinkimai, jie taip pat gali atnešti pokyčių ir galimybę vėl keisti koaliciją. Ar „Demokratai“ matytų galimybę įsilieti į koalicijos darbą?

– Aš manau, kad šiandien koalicija, tokia, kokia yra, ji yra stabili. Nepaisant viso triukšmo, kuris vyksta dėl Remigijaus Žemaitaičio veiksmų. Manau, kad socialdemokratai turėtų jam būti dėkingi, nes jis balsavo už mokesčių didinimą, jis parėmė juos dėl biudžeto, pakeitė poziciją dėl poligono.

Nors ir atrodo, kad pozicija yra braškanti, realų ginčą aš matau tik dėl „Nemuno aušros“ ir „Valstiečių“ nesutarimo dėl žemės ūkio viceministrų. Akivaizdu, kad valdžios reikia tiek socialdemokratams, tiek „Nemuno aušrai“. Jie tos valdžios laikosi ir laikysis įsikibę.

Spėju, kad konfliktų ir jų imitavimo gali kilti likus metams ar pusmečiui iki Seimo rinkimų. Tam, kad savo rinkėjams būtų siunčiama viena ar kita žinia. „Nemuno aušra“ jau seniausiai yra pamiršusi savo programą, nebandys jos priimti ir gale kadencijos gali įžiebti konfliktą tam, kad išeitų iš koalicijos.

Mes jau anksčiau su socialdemokratais kalbėjome, kad esame pasiruošę remti Vyriausybės programą, bet socialdemokratų pasirinkimas buvo labai aiškus – „Nemuno aušra“.

– Pabaigai, pirmadienį R. Žemaitaitis apstumdė jaunuolį, protestavusį prieš jį. Prokuratūra dėl to įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Koks jūsų požiūris į R. Žemaitaičio veiksmus?

– Negatyvus. Tai peržengia bet kokias sveiko proto ribas. Jei politikas naudoja jėgą, nereikia jokio tyrimo. Viskas akivaizdu. Mes matome įvairiausių protestų, provokacijų, tačiau išrinktieji politikai turi nuraminti konfliktą gatvėje ir perkelti diskusijas į parlamentą. Jei mes pereiname prie kumščių ir kandžiojimosi, tai nebelieka daug argumentų ginant savo poziciją.