Kai į Seimo salę atkeliavo nevienareikšmiškai vertinama sveikatos įstaigų tinklo pertvarka, buvome tikinami, kad ja siekiama geresnės paslaugų kokybės ir didesnio sveikatos paslaugų prieinamumo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vis kartojo, kad reforma bus naudinga sveikatos apsaugos sistemai, taigi – Lietuvos gyventojams. Žodžiu – tobula. „Deja, greitai paaiškėjo, kad tai tik pigus reklaminis šou“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis.
Buvo teigiama, kad ligoninės nebus uždaromos, pacientai daugumą medicinos paslaugų gaus savivaldybėse veikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose – ambulatoriškai ir poliklinikose, t. y. po reformos būtinas sveikatos paslaugas gyventojai gaus greičiau. Kalbėta apie medikų regionuose išsaugojimą kuriant patrauklias gyvenimo, darbo ir tobulėjimo sąlygas savivaldybėse.
Dabar jau akivaizdu, kad ligoninių pertvarkai, palietusiai kiekvieną Lietuvos gyventoją, buvo nepasiruošta, todėl aiškiai matome padarinius. Vienas po kito viešumon kyla sveikatos priežiūros įstaigų destabilizavimo pavyzdžiai, o sveikatos apsaugos ministras neprisiima atsakomybės ir dėl susidariusios situacijos kaltina politikus – esą šie per daug politikuoja.
A. Dulkio pertvarkos pirmiausia „pertvarkė“ Zarasų ligoninę – išėjus daugybei gydytojų, buvo sustabdytas daugelio skyrių darbas. Gydytojų teigimu, pagrindinė jų išėjimo priežastis – netinkamai suplanuota reorganizacija. Tačiau į Zarasus nuvykęs sveikatos apsaugos ministras teigė, kad medikai buvo įtraukti į politinius žaidimus, todėl ir pasitraukė iš darbo.
Netrukus viešojoje erdvėje pasirodė žinučių apie iš ligoninių bėgančius Raseinių, Klaipėdos medikus. Vilniaus mieste problemų taip pat netrūksta. VšĮ Centro polikliniką jau paliko per 40 darbuotojų, o šiuo metu reorganizuojama VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nuo spalio turės naują struktūrą, tik ar pacientai sulauks kokybiškesnių paslaugų, o medikai – geresnių darbo sąlygų, taip ir lieka klausimas.
Metų pradžioje sujungus Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, buvo skelbiama, kad ši pertvarka, kurios šerdis – modernus ir patikimas gydytojas bei rūpestis kiekvienu pacientu, yra didžiausias pokytis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tik nepraėjo nė pusmetis ir iš darbo šioje ligoninėje išėjo daugiau kaip 50 gydytojų, pacientai laukia kilometrinėse eilėse, o pati įstaiga pradeda dirbti nuotolingai.
Metų pradžioje sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, kalbėjęs, kad tai visos Lietuvos laimėjimas, dabar jau ieško kaltininkų, tik ne ten, kur derėtų, o savivaldybėje ir medikų bendruomenėje. Sveikatos apsaugos ministerija, kaip viena šios ligoninės steigėjų, savo atsakomybės nemato.
„Reorganizacijos, pertvarkos visada buvo ir bus jautrus klausimas. Tačiau permainų stūmimas buldozeriu rezultato niekada neduoda. Akivaizdu, kad SAM į reformą įsitraukusi labai pasyviai, neskuba komunikuoti su savivaldybių medikais ir viską spręsti yra palikusi pačioms savivaldybėms (net ir tais atvejais, kai viena iš ligoninės steigėjų yra ministerija). Juk buvo galima pertvarkas vykdyti ten, kur dėl pokyčių medikų bendruomenė sutaria: greitoji medicinos pagalba, slauga, globa. Dabar panašu, kad nei SAM, nei Vyriausybė nesupranta, kas ir kaip po reformos bus“, – pabrėžia A. Stončaitis.
Pasak Seimo nario, SAM kartu su Vyriausybe turi prisiimti lyderystę ir atsakomybę vykdant visos sveikatos sistemos reformą, užtikrinti nepertraukiamas viešąsias konsultacijas su medikais, savivaldybėmis ir (arba) skubiai pateikti siūlymus Seimui koreguoti teisės aktus dėl tokios sveikatos sistemos, kuri užtikrintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, o medikams tinkamas darbo sąlygas.
„Laukti nežinia ko nėra laiko. Toliau bus tik blogiau. Pagaliau pabusti turi tiek sveikatos apsaugos ministras, tiek Vyriausybė, nes regionuose gyvenantys žmonės, kaip ir miestų gyventojai, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas turi teisę gauti laiku, bet nieko nebus, jei neliks dirbančių medikų“, – teigia A. Stončaitis.