Vandentvarkos įmonių stambinimas. Kas išloš, o kas nukentės?

Vandentvarkos įmonių stambinimas. Kas išloš, o kas nukentės?

Jau praėjo pusė metų, kai vis iš naujo yra siekiama stambinti savivaldybių valdomas vandentvarkos įmones. Aplinkos ministerija pateikia argumentus – esą trečdalis šių įmonių dirba nuostolingai, nuogąstaujama, kad pasibaigus Europos Sąjungos finansavimui, skirtam investicijoms į vandentvarką atokesnių regionų gyventojams, brangs vanduo. Vienintelė siūloma išeitis - vandens tiekimo įmonių susijungimas. Kalbant paprasčiau, norima mažųjų savivaldybių įmones prijungti prie didžiųjų miestų vandentvarkos įmonių.

Vis dėlto, kyla nemažai abejonių, ar įgyvendinus minimą „reformą“, iš tikrųjų bus pasiektas ilgalaikis įmonių stabilumas, ar pavyks renovuoti ir tinkamai prižiūrėti vandentiekio ir nuotekų trasas, ar vartotojus pasieks geresnės kokybės vanduo ir kiek ši paslauga gyventojams kainuos?

Privalu paminėti, kad vandendvarka yra viena iš savivaldybės funkcijų. Tad kyla natūralus klausimas, kaip ši funkcija galėtų būti įgyvendinama jei, pavyzdžiui, „UAB Kuršėnų vandenys“, kuri aptarnauja Kuršėnų miestą ir Šiaulių rajono gyvenvietes, taptų „Šiaulių vandenų“ sudėtine dalimi, kurios kainas ir investicijas tvirtina Šiaulių miesto Taryba? Ar didesnių miestų gyventojai sutiks dalytis paslaugų branginimo našta su kaimyninių savivaldybių gyventojais? Anot reformos iniciatorių, savivaldybės turėtų būti solidarios ir vieningai siekti bendrų tikslų.

Jau dabar galima prognozuoti, kad įmonių stambinimo rezultatais nebus patenkinti ir rajonų gyventojai. Pavyzdžiui, Kuršėnų miesto gyventojai dėl vandens tiekimo ir su tuo susijusių problemų turės kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę, tačiau pastaroji, yra atsakinga ir ataskaitinga savo miestui, žmonėms, kurie būtent čia ir gyvena. Galimai kils grubūs interesų konfliktai ir pykčiai dėl lėšų perskirstymo. Be to, paprasčiausiai, žmonėms nebus patogu dėl elementarių vandens ar nuotekų tvarkymo paslaugų kiekvieną kartą vykti iš rajono į miestą. Tokia reforma neduos apčiuopiamo rezultato. 

Kaip galvojate, svarstant investicijų paketą, kam Šiaulių miesto Taryba teiktų pirmenybę - Šiaulių miesto teritorijai ar, tarkime, Sauginiams? Ar nenutiks taip, kad rajonų gyventojai, apskritai, nesulauks investicijų į savo teritorijas? Kita vertus, ar teisinga, kad Šiaulių miesto gyventojai turėtų mokėti, ir už rajono gyventojus?

Galiausiai turime suvokti, kad atokesniuose gyvenvietėse, kurios išsibarsčiusios po visą regioną, yra mažas vartotojų skaičius, o tai neleidžia pelningai dirbti įmonėms, nekalbant jau apie brangų infrastruktūros išlaikymą ir greitą investicijų atsiperkamumą.

Paradoksalu, kad įmonėms, kurios gerai tvarkėsi ir sėkmingai iki šiol funkcionavo, bandoma užkrauti atsakomybės naštą už prasčiau veiklą vykdžiusias įmones. Be to, tokiais sprendimais būtų apribota savarankiškoji savivaldos funkcija, perduodama atsakomybė be galimybės priimti sprendimus.

Laikausi nuomonės, kad pertvarkos procesas turėtų vykti sąmoningai, be prievartos. Pasakymas, kad įmonės, kurios nesijungs, ateityje negaus Europos Sąjungos finansavimo investiciniams projektams, neatrodo, kaip neprievartinis.

Spręsdami vandentvarkos problemas, turėtume ieškoti vidinių įmonių resursų, kaupti lėšas investicijoms į paslaugų plėtrą, gerinti vadybą, priimti ūkiškus sprendimus, pagrįstus teisinga kainodara. Galiausiai gal laikas peržiūrėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT)  tvarkas, kuriomis remiantis nustatoma kaina, numatant didesnę dalį kainoje būsimoms investicijoms? O jei ministerija kalba apie įmonių stambinimą ir dalies savivaldybių funkcijų realų atėmimą, gal laikas nustoti vaidinti, kad Lietuvoje turime savivaldą ir steigti valstybinę vandentvrakos įmonę? Ir galiausiai, jei šiandien kalbame apie vandentvarkos įmones, kada bus šilumos ūkio eilė?

Pasidalinti: