Praeitą savaitę keturis kartus dėl kontrabandininkų paleistų oro balionų buvo uždarytas Vilniaus oro uostas. Tūkstančiai keleivių liko įstrigę, buvo atšaukti skrydžiai, o kelionių planai – sugriauti. Taip atrodė praėjusi savaitė Lietuvoje.
Pradėta skaičiuoti patirtus nuostolius. Lietuvos oro uostų Komunikacijos projektų vadovė Lina Beišienė teigia, kad vien spalio mėnesį oro uostai dėl šių incidentų patyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų nuostolių. Tuo metu Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) valdybos pirmininkė Inga Duglas įspėja, kad avialinijos gali būti priverstos peržiūrėti savo grafikus – mažinti reisų skaičių arba kai kuriuos maršrutus visai atšaukti. Vis dėlto, šie skaičiai tėra ledkalnio viršūnė. Didžiausia problema slypi kitur – oro uostai ir avialinijos yra tik viena didžiulės turizmo ekosistemos grandžių. O būtent turizmas Lietuvai kasmet atneša milijardus eurų pajamų.
Reikia pripažinti, kad šiandien daugiau nei pusę avialinijų keleivių sudaro turistai, o ne verslo klientai. Todėl bet kokie sutrikimai oro erdvėje tiesiogiai smogia turizmo sektoriui, kuris yra vienas iš Lietuvos ekonomikos variklių.
Skaičiai kalba patys už save: 2019 metais užsienio turistai Lietuvoje išleido 1,3 milijardo eurų. Tai yra tik šiek tiek mažiau nei sukuria visas šalies žemės ūkis ir net trečdaliu daugiau nei generuoja informacinės technologijos (IT) bei kompiuterių verslas. Jeigu kas nors dar klausia, kuo keli kontrabandininkų balionai gali pakenkti turizmui, atsakymas paprastas: niekas neorganizuos kelionių į šalį, kurioje skrydžiai nuolat atšaukiami ar nukreipiami.
Kelionių organizatoriai planuoja programas dvejiems ar net trejiems metams į priekį. Tai reiškia, kad turistų srautai gali į Lietuvą gali sumažėti ne tik šiais metais, bet ir 2028–2029 metais. Ir tai ne tik organizuotų kelionių klausimas. Pavieniai keliautojai taip pat renkasi stabilumą. Įsivaizduokime vokietį iš Miuncheno, kuris svarsto, kur praleisti savaitgalį: skristi į Maljorką (2 valandos), važiuoti automobiliu į Čekiją (3 valandos) ar skristi į Lietuvą 2 valandas, bet nežinia, ar skrydis apskritai įvyks. Pasirinkimas akivaizdus.
Todėl šiandieninė situacija, kai valdžios institucijos delsia imtis realių priemonių spręsti oro balionų problemą, gresia milžiniškais nuostoliais. Ne dešimtimis tūkstančių, o milijardais eurų.
Būtent šių pinigų šiandien trūksta Lietuvos gynybai, inovacijoms ir regionų vystymui. Tad kyla klausimas – ar tikrai Lietuva tokia turtinga, kad gali sau leisti prarasti milijardus eurų, kuriuos į šalį atneša turizmo verslas? Todėl yra nesuprantamas tiek Susisiekimo ministerijos, tiek ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos trumparegiškumas ir visiškas turizmo verslo keliamų problemų ignoravimas, kuris Lietuvai gali kainuoti milijardus eurų. Tad kol atsakingos institucijos žiūri į šią problemą pro pirštus, mūsų šalies reputacija turizmo žemėlapyje – krinta. O kartu su ja – ir galimybės augti, kurti darbo vietas bei stiprinti valstybės finansinį atsparumą. Ir tik nuo mūsų pasirinkimo priklauso ką rinksimės – būti valstybe, kuri yra tarptautinėje erdvėje pajuokos objektas, ar tvirtą ir save gerbiančią Lietuvą, kuri yra patraukli ne tik turistams bet ir tarptautiniams verslams.