Itin didelio populiarumo sulaukęs Netflix serialas „1670” suprantamiau nei bet kuris istorijos vadovėlis atskleidžia priežastis, kodėl žlugo Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Viename epizode matome bajorą, vykstantį į Seimą, kad pasinaudotų savo veto teise ir neleistų pakelti mokesčių, kurių reikia norint finansuoti didesnę kariuomenę. Savo tikslą jis pasiekia, tačiau tai kainuoja mums valstybę...

Žymiai ramesnė nei paprastai Lietuvos žmonių ir verslo reakcija į diskusijas dėl mokestinių pakeitimų šiandien daromų norint sustiprinti gynybos finansavimą rodo mūsų šalies brandą. Mes mokomės iš istorinių klaidų. Nepaisant to, šiandien turime priimti kur kas daugiau sprendimų, nei vien didesnio gynybos finansavimo paieškos. Šiandien privalome padėti iš naujo „išrasti“ Europą. Turime panaudoti unikalią savo tautos patirtį, kad padėtume sukurti kitokią Europos sąjungą – vieningą, stiprią, greitai reaguojančią ir turinčią bendrą supratimą apie mūsų priešus ir draugus.

Tarptautinėje arenoje vykstantys pokyčiai kelia daug įtampos, tačiau, kaip ir kiekviena krizė jie atneša ne vien iššūkius, bet ir galimybes. Tai suprasdami turime reaguoti ramiai, tiesiog matydami, jog JAV nori, kad Europa sustiprėtų ir išmoktų pati spręsti saugumo problemas. Lietuva tvirtai remia ir toliau rems NATO ir transatlantinę sąjungą, tačiau Europos šalys, Europos Sąjunga privalo stiprinti savo gynybinius pajėgumus.

Europos saugumo politika negali atsirasti be efektyvios Europos Sąjungos užsienio politikos ir didesnio biudžeto, didinti jį privalome ne procentais, o kartais. Turime ne tik skirti daugiau finansų, tačiau ir priimti ryžtingus sprendimus – nepavyks užtikrinti efektyvios užsienio politikos nepagreitinus sprendimų priėmimo proceso ir neperžiūrėjus veto teisės, kurios naudojimas esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis tampa įrankiu skaldančiu vienybę ir stabdančiu būtinus sprendimus. Reikalingi su tuo susiję Europos Sąjungos sutarčių pakeitimai. Iki šiol tokius pakeitimus stabdė būtent mažesnės Europos Sąjungos šalys. Ar mes pasiruošę pozicijos pokyčiams?

Europa turi užtikrinti realų atgrasymo efektą ir investuoti į bendrą karinę galią. Mes turime prisidėti prie nuolatinės NATO galios augimo, pirmiausia skiriant daugiau nei 5 proc. Lietuvos BVP ir raginant kitas NATO nares reikšmingai didinti išlaidas bendrai gynybai. 

Europos gynybai stiprinti skirtas lėšas privalome gerokai didesne dalimi išlaikyti žemyno viduje, taip ne tik mažindami priklausomybę nuo išorės ginkluotės tiekimo, tačiau ir įvesdami bendrus standartus, efektyviau koordinuodami bendrą gynybos politiką ir palaikydami Europos gynybos pramonę bei gamintojus.

Kartu su JAV mes kūrėme taisyklėmis ir normomis grįstą pasaulį, kur kaimyno teritorijos užgrobimas kaip įprastas XIX ir XX amžiaus tarptautinių santykių veikimo būdas beveik neegzistavo. Šis unikalus pasiekimas gali būti prarastas, jei pasaulis nusileis agresoriaus putino pozicijai ir išmainys suverenios Ukrainos užgrobtas teritorijas į tariamos taiko pažadus.  

Europa bus stipri, jei bus vieninga svarbiausiais saugumo klausimais. Su pasaulio galiomis Europos Sąjunga turi kalbėti vienu balsu. Net ir laikini Europos šalių aljansai su pasaulio galiomis už NATO ir Europos Sąjungos ribų – pavojingi ilguoju laikotarpiu.

Europos Sąjungoje privalome nedelsiant sutarti dėl bendro mechanizmo, kuris leistų finansuoti gynybos poreikius, ekonomikos konkurencingumą ir  strateginius bei karinio mobilumo projektus tokius kaip „Rail Baltica“. Dabartinis Europos Sąjungos biudžetas, kuris sudaro vos 1 proc.  šalių narių BVP, nepajėgus pateikti atsako į šiandienos globalius iššūkius.

Europos Sąjunga yra taikos projektas. Sukurta po karo krizinėje situacijoje, ji vystėsi krizių akistatoje ir šiuo metu turi iš esmės atsinaujinti naujoje geopolitinėje realybėje. Taikos išlaikymui reikalinga galia. Iki šios akimirkos mūsų kontinentas buvo apsaugotas JAV galios, JAV sąmoningai Europą apgaubė branduoliniu skėčiu ir NATO sutartimi. Dabar šią atsakomybę privalome susigrąžinti.

Europos Sąjunga buvo ir yra stipri nors jos prioritetai ne visada buvo saugumo ir gynybos politika. Mes turim patirtį darniai veikiančios bendros Europos s politikos – aplinkosauga, žemės ūkis, muitai, konkurencijos teisė, sukūrėme vieną stipriausių valiutų pasaulyje – eurą. Šiandien atėjo laikas rimtai kalbėti apie realų Europos gebėjimą apsiginti.

Europa tam turi pakankamą potencialą. Europos šalių bendras BVP yra penkis kartus didesnis nei Rusijos, turime didžiulį technologinį pranašumą. Privalome šiais įrankiais tinkamai pasinaudoti ir stiprinti savo įtaką bei gynybinę galią.

Nepamirškime, kad savo pusėje mes jau turime apmokytus, tikroje kovoje išbandytus pajėgumus –  Ukrainos kariuomenę, į kurią jau investavome daugiau nei 120 mlrd. eurų. Europos Sąjunga ir šalys narės ne tik padeda Ukrainai ginklais, bet ir iš esmės finansuoja Ukrainos biudžetą – pensijas, algas, užtikrina valstybės funkcijas. Lietuva Ukrainai skyrė 1,5 mlrd. EUR ir toliau įsipareigojame ją remti. Mes negalime sau leisti Ukrainos grįžimo į rusijos įtakos sferą, nes Ukraina jau šiandien yra mūsų regiono saugumo ramstis.

Karas Ukrainoje yra ne tik grėsmė, bet ir unikali galimybė kurti vieningą Europos naratyvą, bendrą pasakojimą, kuris įkvėps žmones nuo Portugalijos iki Suomijos bendram veikimui. Žinoma, tas pasakojimas turi užsibaigti „happy end‘u“: efektyviu agresoriaus atgrasymu ir pilnaverte Ukrainos naryste Europos Sąjungoje.

Mums reikia plėsti Europos Sąjungą ne dėl Ukrainos, o dėl mūsų pačių. Europą turi vienyti idėja, suprantama ir aiški visiems žmonėms. Europa turi tvirtą idėjinį pagrindą ir ji visada buvo stipri tada, kai plėtėsi. Centrinės ir Rytų Europos šalių įstojimas yra nuostabus pasiekimas. Dabar mūsų laukia Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanų šalys.

Europos Sąjungos vieningumas ir gyvastingumas neįmanomas be plėtros. Bet kuris organizmas ar verslo įmonė gyva tik tada, kai auga, plečiasi, lygiai tas pats ir su Europos Sąjunga.

Turime vakarų Balkanų šalis, turime Moldovos ir, žinoma, Ukrainos, kitų šalių norą, žmonės atiduoda gyvybes už siekį būti Europos dalimi, turime daryti viską, kad Europos Sąjunga plėstųsi​ ir joje atsirastų naujos demokratiškos šalys. Žinoma, ES nėra kolonializmu serganti imperija, kuri nori prievarta prijungti šalis. Mūsų suverenių ir demokratiškų valstybių klube šalys siekia dalyvauti savanoriškai.

Nėra patikimesnio pagrindo tarptautinei taikai ir saugumui kaip demokratijos, kaip valdymo sistemos, plėtros skatinimas. Europa turi atsakomybę ginti taisyklėmis ir normomis grįstą tarptautinių santykių tvarką, nes kitaip pasaulyje įsivyraus chaosas. Lietuva sukaupė unikalią patirtį – mūsų šalyje veikia Baltarusijos ir Rusijos opozicijos, demokratinės žiniasklaidos struktūros, jos dar nepadarė esminio proveržio, bet mes kaupiame savo minkštąją galią, o tai XXI amžiuje ne mažiau svarbus įrankis nei tankai ir dronai. Tradicinės partijos neseniai įkūrė analitinius centrus (think tanks) ir deda pastangas stiprinti demokratinę sistemą net tokiomis sudėtingomis globalaus (ne)saugumo sąlygomis. Idėjos yra stipriausias ginklas ir kelias į taiką. Demokratinės šalys nėra agresorės, jos nekariauja tarpusavyje.