'

Tomas Tomilinas: „Geros naujienos darbuotojams, pasitelkiamiems ekstremalių situacijų valdymui“

Tomas Tomilinas: „Geros naujienos darbuotojams, pasitelkiamiems ekstremalių situacijų valdymui“

Seimo opozicijai paprašius pertvarkos ir nukreipus Civilinės saugos įstatymo paketą Lietuvos Trišalės tarybos aptarimui, buvo pasiektas rimtas kompromisas dėl darbuotojų teisių krizių ir pandemijų metu. Vis dėlto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių nuomonės išsiskyrė dėl parlamento teisės kontroliuoti Vyriausybę, šiai ribojant žmogaus teises krizių metu. 

Vyriausybės pavasarį Seimui pateiktos pataisos numatė, kad pasitelkiant valstybės tarnautojus, pareigūnus ir darbuotojus krizių valdymui, būtų galima iš esmės metams laiko stipriai apriboti Darbo kodekso galiojimą. Po intensyvių diskusijų Civilinės apsaugos įstatyme atsirado nauji, Vyriausybės nenumatyti, saugikliai. NSGK vienbalsiai pritarė, kad priverstinai pasitelkiant darbuotojus darbui gaisro, potvynių, karantinų ir kitokių ekstremalių situacijų metu, toks darbas galėtų trūksti ne ilgiau dvejų savaičių.

Esminis lūžis įvyko dėl darbo laiko. Nustatyta, kad ne vidutinis, o maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 13 valandų per darbo dieną (pamainą) ir 67 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip dvi savaites per vieno mėnesio laikotarpį – dirbant nurodytu darbo laiko režimu, valstybės tarnautojo ar darbuotojo sutikimas nereikalingas; kitas dvi savaites per vieno mėnesio laikotarpį valstybės tarnautojas ar darbuotojas gali dirbti šiame punkte nustatytu darbo laiko režimu tik jo rašytiniu sutikimu.

Sutarta, kad pasitelktiems valstybės tarnautojams, darbuotojams, profesinės karo tarnybos kariams, žvalgybos pareigūnams ne mažesnį, negu iki pasitelkimo jiems nustatytą, darbo užmokestį moka ir kitas, ne mažesnes, negu iki pasitelkimo jiems priklausiusias socialines garantijas užtikrina valstybės institucija ar įstaiga, iš kurios jie buvo pasitelkti.

Pritarta, kad kai šio krizių atvejais valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes yra atšaukiamas iš jų be sutikimo, valstybės tarnautojui ar darbuotojui suteikiamos nepanaudotos atostogos tais pačiais metais valstybės tarnautojo ar darbuotojo pageidaujamu laiku ir jo prašymu kompensuojamos dėl nutrauktų atostogų patirtos išlaidos.

Daliai narių balsavus už, NSGK vis dėlto nepritarė Seimo narių Tomo Tomilino, Lino Kukuraičio ir Agnės Širinskienės pataisoms, numatančioms, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir jei nustatomi ribojimai dėl asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, teisės į privatų gyvenimą, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, asmens teisių ir laisvių ribojimus motyvuotu Vyriausybės siūlymu 1 mėnesiui tvirtina ir (ar) tęsia Seimas nutarimu. Dėl šių pataisų bus balsuojama Seimo plenariniame posėdyje.

Nepaprastosios ir karo padėties mechanizmas numato, kad, norint apriboti žmogaus teises, net karo atveju turi būti parengtas ir Seimui teikiamas nutarimo projektas, kuriame detaliai numatyta, kas ir kaip bus ribojama. Tačiau, pagal nuo 2020 metų galiojantį ir dabar siūlomą teisinį reguliavimą, būtent ekstremaliųjų situacijų atveju, vykdomoji valdžia teisine prasme turės daugiau galių riboti žmogaus teises nei per karą.

Konstitucijoje įtvirtintas valdžių atskyrimo principas suponuoja stabdžių ir atsvarų sistemą, kai, sprendžiant dėl esminių žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių, negali būti visa galia ir atsakomybė neribotą laiką koncentruojama vien vykdomosios valdžios rankose. Stabdžių ir atsvarų idėja, kaip esminis konstitucinis vakarietiškos valstybės principas, veikia kaip autoritarizmo prevencija, nes XX amžiaus Europos ir pasaulio istorija rodo, kad būtent įvairiausios krizės, ekstremaliosios situacijos ir karantinai yra mėgstamiausias antidemokratinių politikų įrankis, įvedant diktatūrą. Civilinės saugos įstatymą būtina koreguoti darant prielaidą, kad vykdomoji valdžia gali būti koncentruojama ne tik demokratiškai nusiteikusių politikų rankose. Šiandien Europos Sąjungoje matome daug pavyzdžių kai yra priešingai.     

Natūralu, kad gesinant gaisrą ar organizuojant gelbėjimo operaciją Vyriausybė neturėtų klausti Seimo, ar gali laikinai apriboti tam tikros žmonių dalies asmens teises ir laisves. Tačiau po 2020–2022 metais pandemijos valdymo patirties mes matome, kad asmens laisvių ribojimai, įvedami Civilinės saugos įstatymo pagrindu, gali trukti labai ilgą laiką. Minėtos pandemijos laikotarpiu Parlamentas neturėjo jokios galimybės įsiterpti į pandemijos valdymo priežiūrą, išreikšdamas savo pozicijas dėl žmogaus teisių ribojimo, nors 2020 metų balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (2020/2616(RSP)) tokią nacionalinių parlamentų diskreciją suponavo.

 

Tomas Tomilinas yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas.

 

LRS nuotrauka.

Pasidalinti: