„Tarpmiestinių autobusų rinkoje dominuoja du vežėjai, tad apie konkurenciją kalbėti nėra prasmės. Gyventojams būtinos viešosios paslaugos negali būti sveriamos vien „apsimoka – neapsimoka“ svarstyklėmis ir, jei būtina, valstybė savo sąskaita privalo užtikrinti gyventojų mobilumą“, – sako Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai kreipėsi į susisiekimo ministrą prašydami paaiškinti susidariusią situaciją, kai nuo 2018 iki 2023 metų per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta trečdalis maršrutų. Demokratų teigimu, tokia situacija didina regiono gyventojų atskirtį ir turi ypač neigiamas pasekmes pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

„Neįmanoma sumažinti regiono gyventojų atskirties tęsiant tokią susisiekimo politiką. Autobusų maršrutai ir reisai regionuose miršta tyliai, bet nesustabdomai, o drauge su jais dingsta ir gyventojų galimybė pasiekti gydymo įstaigas, valstybės institucijas regionų centruose, keliauti į darbą ar į popamokinius užsiėmimus“, – sako Seimo narys T. Tomilinas.

Parlamentaro teigimu, viešojo transporto atgaivinimas ir susisiekimo gerinimas turėtų būti plataus politinio susitarimo tema, nes esama situacija stumia į atskirtį regionų gyventojus, mažina žmonių mobilumą ir apsunkina galimybę gauti būtiniausias paslaugas. Kai regionuose mažėja tradicinių paslaugų, kurių teikimas gali būti per brangus valstybei, tokių, kaip sunkių ligų gydymas,  gyventojams ypač dažnai tenka vykti į didesnius miestus,  tad viešojo transporto paslaugų aprėptis ir dažnumas turi didėti.

Anot Seimo nario, kitose šalyse būtini, bet vežėjams neapsimokantys reisai ar maršrutai dažniausiai yra subsidijuojami tam, kad gyventojai galėtų patogiai susisiekti su didesniais miestais ar regiono centrais. Mokėdama nustatytą subsidiją už nuvažiuotus kilometrus valstybė gali nustatyti sąžiningą kelionių kainą ir užtikrinti keleivių patogumą. Seimo nario manymu patogiu susiekimą galima vadinti tik tokiu atveju, jei gyventojai turi galimybę ryte pasiekti darbą, gydymo, užimtumo ar kitą valstybinę įstaigą, o po pietų ar vakare grįžti į namus.

„Patogus viešasis transportas yra kur kas daugiau nei susisiekimo priemonė. Didžioji dauguma keliaujančiųjų autobusais ir troleibusais yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės ar vaikai. Kitaip sakant, tai visuomenės grupės, dažniausiai turinčios mažiau socialinės galios, aštriau patiriančios nelygybę ir pažeidžiamesnės. Vyrai Lietuvoje gali neturėti maisto ir drabužių, bet tikrai turės automobilį“, – apibūdindamas situaciją pabrėžia T. Tomilinas.

Kad sulauktume esminio pokyčio susisiekimo sektoriuje, gyventojai turėtų smarkiau spausti sprendimus priimančius politikus ir reikalauti aiškaus plano, kaip bus užtikrinamas gyventojų mobilumas ir galimybė keliauti. „Su kolegomis tikrai suprantame viešojo transporto svarbą, ypač regiono gyventojams. Turime plėtoti viešąjį transportą, užtikrinti patogų susisiekimą su didžiaisiais miestais, skatinti nevairuojančių gyventojų mobilumą. Tam būtina ne tik gaivinti beveik sunaikintą viešąjį transportą, bet ir svarstyti reisų bei maršrutų subsidijavimą, remtis kitų šalių patirtimi ir bandyti novatoriškus sprendimus, tokius, kaip socialinis taksi“, – sako demokratų frakcijos atstovas.