Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ praneša, kad švietimo asociacijų vadovai kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, nurodydami, kad nesutinka su Seimo Ekonomikos komiteto nario, liberalo Andriaus Bagdono teikiamomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis, numatančiomis, jog nuo 2022 metų būtų leista dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Tokiu atveju, šių lėšų nebegalėtų gauti šalies biudžetinės įstaigos, tarp kurių – darželiai, mokyklos.

„Įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad paramą galėtų gauti tik NVO sektorius, pirmiausiai nukentėtų Lietuvos mokinių interesai bei gerovė. Taip Seimas dar labiau didins socialinę atskirtį tarp skirtingų mokyklų, sumažins galimybę jose atlikti būtinus darbus, kuriems neskiriamos ar nepakankamai skiriamos valstybės, savivaldybės biudžeto lėšos. Be to, tai priešins nevyriausybinį ir vyriausybinį sektorius. Turime džiaugtis, kad valstybės piliečiai savanoriškai gali remti ugdymo įstaigas, rodo pasitikėjimą biudžetinėmis įstaigomis“, – rašoma švietimo bendruomenės atstovų kreipimesi.

Jų teigimu, Seimo nario A. Bagdono minimą didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje kuria ne tik NVO sektorius. Pasak švietimo asociacijų vadovų, vertę kuria ir Lietuvos piliečių ugdymą organizuojančios švietimo įstaigos, o pilietiškumą skatinant išskirtinai finansuojant tik NVO sektorių, suardoma paramos ir labdaros esmė. Be to, jie pažymi, kad gyventojai ir dabar gali skirti GPM dalį NVO, tik ne visi pasinaudoja tokia galimybe.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė pabrėžia, kad frakcija palaiko švietimo bendruomenės poziciją, todėl tokiam įstatymo projektui tikrai nepritars.

„Nesuprantamas valdančiųjų noras atimti galimybę gyventojams skirti sumokamą GPM dalį darželiams, mokykloms. Švietimo įstaigos gaunamą 1,2 proc. GPM paramą naudoja mokiniams iš socialiai remtinų šeimų uniformoms nupirkti, motyvuoti mokinius mokytis, finansuoti mokinių ekskursijas, išvykas, socialinių emocinių ugdymų programų turinį bei mokymus, taip pat remontuoti ir aprūpinti reikalinga įranga mokyklas, jų aplinkas. Gyventojų skiriamos lėšos naudojamos papildyti švietimo įstaigų skurdžias lėšas gaunamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto“, – teigia Seimo narė L. Nagienė.

Švietimo bendruomenės atstovai nurodo, kad neteisinga vadovautis mintimi, jog šiuo metu „biudžetininkai“ nenukenčia. Pasak jų, Lietuvos švietimo įstaigų ugdymo aplinka gerinama dažniausiai tik ribotomis savivaldybių biudžetų arba Europos Sąjungos fondų lėšomis.

„Dalyje savivaldybių švietimo įstaigos gauna šiek tiek lėšų iš trumpalaikės patalpų nuomos ar patalpų suteikimo paslaugų. Tačiau tai nesprendžia visų ūkinių problemų, be to, greičiau nusidėvi patalpos, jose esantis inventorius“, –  pažymi švietimo atstovai.

Pasak jų, verčia sunerimti, kad pataisų iniciatoriai palieka įstatymo rėmuose privačias viešosios įstaigos statusu veikiančias mokyklas, kurios turėdamos puikią infrastruktūrą ir toliau sėkmingai gautų paramą, o tik iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos švietimo įstaigos yra išskiriamos.

Švietimo asociacijos atstovai prašo Seimo ir Vyriausybės Lietuvos vaikų labui nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms ir nepriešinti nevyriausybinio ir vyriausybinio sektorių.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkas Tomas Jankūnas, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentė Asta Zavadskienė, Lietuvos pradinių mokyklų asociacijos tarybos narė Jūratė Mikulskienė, Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktorė Saulė Šerėnienė.