Sveikatos reforma kelia daug klausimų, ją įgyvendinti reikia tik tam pasiruošusiose savivaldybėse

Sveikatos reforma kelia daug klausimų, ją įgyvendinti reikia tik tam pasiruošusiose savivaldybėse

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai surengė posėdį, kuriame aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, keliančią daug abejonių šalies medikams, savivaldybių vadovams bei gyventojams.

SAM atstovų teigimu, pertvarka planuojama remiantis 5+5 principu, t. y. 5 regionuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) būtų organizuojamos antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, veiktų 3 kompetencijų centrai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) dėl tretinio lygio paslaugų užtikrinimo ir liktų administraciniai regionai – Telšiai, Tauragė, Marijampolė, Alytus, Utena.

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas kvestionavo tokią ministerijos pasirinktą pertvarkos kryptį. Pasako jo, mažos ir vidutinės šalies ligoninės šiandien paslaugas suteikia pusei Lietuvos gyventojų, tad teigti, jog po reformos paslaugos bus arčiau žmonių, negalima.

Jo nuomone, ėjimas link Sveikatos centrų turi būti palaipsnis, aiškiai sutariant, kur turi būti stacionarūs chirurgijos skyriai ir susidėliojus visus įsipareigojimus tarp ministerijos ir savivaldybių.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų teigimu, taip pat lieka neatsakytas klausimas dėl privačių sveikatos įstaigų vaidmens šios reformos kontekste.

„Šiandien visi žinome, jog nepatrauklūs sveikatos paslaugų įkainiai lemia tai, jog privačios gydymo įstaigos renkasi teikti tas paslaugas, kurios joms apsimoka. O sunkių lėtinių ligų gydymas paliekamas valstybinėms gydymo įstaigoms, kurioms dėl to labai išauga finansinis krūvis“, – teigė Seimo narys Algirdas Stončaitis. 

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė antrino, kad trūksta aiškumo iš ministerijos, ar privačios sveikatos įstaigos yra įtrauktos į reformą, ar nekyla grėsmė gyventojams ir pačioms savivaldybėms, kad didės priemokos už privačias gydymo paslaugas.

Pasak R. Žakaitienės, šalies savivaldybių nuomonės dėl sveikatos reformos išsiskiria. Tačiau, kaip ji teigia, didžioji dalis savivaldybių sutaria, kad šią pertvarką reikėtų pradėti nuo kelių bandomųjų savivaldybių, kurios šiandien yra tam pasiruošusios.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė atskleidė, kad ją nuvylė savivaldybių nenoras tartis ir susikalbėti. Be to, ji pažymėjo, kad stacionarinių paslaugų keitimas į ambulatorines yra neišvengiamas, šiuo keliu eina daugelis valstybių. „Šveicarijoje 80 proc. visų chirurginių operacijų atliekama dienos chirurgijos sąlygomis, pas mus – tik 20 proc. Tad šis santykis tikrai turės keistis“, – teigė D. Jankauskienė.

„Mane labiausiai neramina mūsų sistemos lyginimas su Šveicarija. Nes jei mes darydami pertvarką iškart nematome savo žmonių ir mūsų situacijos ir lygiuojamės į Šveicariją – tada visa ši pertvarka turi didžiulę paklaidą nuo pat pradžios. Šie siūlomi pokyčiai niekaip nesuderinami su mūsų šalies regionų politika, t. y. situacija kaimuose ir miesteliuose, bei susisiekimo infrastruktūra“, – reziumuodama akcentavo Seimo narė Laima Mogenienė.

Frakcijos atstovai sutarė ir toliau domėtis šios sveikatos reformos eiga, kelti klausimus, kurie kelia nerimą ne tik jiems, bet ir gyventojams, savivaldybių atstovams ir medikų bendruomenei.

 

 

Pasidalinti: