Per susitikimą su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas dar prieš porą savaičių kalbėjo apie darbo grupę, kad Švietimo įstatymo projektas būtų papildytas kokybiniu mokinių pasiekimų ir pažangos rodikliu, bet iki šiol nežinoma, ar ši darbo grupė visgi sudaryta. Negana to, šiandien Seime bus balsuojama dėl šio įstatymo priėmimo, nors projektas nuo pavasario sesijos nė kiek nepakoreguotas.
Pasiūlymą į įstatymo projektą įtraukti kokybinį mokinių pasiekimų ir pažangos rodiklį dar per pavasario sesiją pateikė svarstyti Demokratų frakcijos narė Laima Nagienė, reaguodama į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimą perkelti tik į kiekybę orientuotus kriterijus.
„Balsuoti dėl šio pasiūlymo prašėme, nes įstatymo projektas buvo svarstomas skubotai, be to, tada Švietimo ir mokslo komitete buvo nepritarta mūsų siūlymui kreiptis dėl ekspertinio vertinimo, kokią įtaką įstatymo pakeitimai padarys ugdymo kokybei, visai švietimo sistemai ir regionų politikai. Taip pat komitete nebuvo atsižvelgta į opozicijos siūlymą neskubėti, sudaryti darbo grupę ir iki rudens nuodugniai išdiskutuoti kriterijus“, – sako L. Nagienė.
Be to, Švietimo įstatymo pataisų svarstymas Seimo plenariniame posėdyje birželį parodė, kad valdančioji dauguma ugdymo kokybę įvertina keliais skaičiais – ne mažiau kaip 60 mokinių mokykloje ir ne mažiau kaip 8 mokiniai klasėje.
Nepaaiškinta ir kodėl ŠMSM vieninteliam mokyklų tipui – gimnazijoms – buvo siūloma nustatyti neproporcingai griežtą specialųjį kriterijų – gimnazija galės veikti tik tuo atveju, jei bus sudarytas Vyriausybės nustatytas klasių skaičius. „Beje, birželio pabaigoje man pavyko įtikinti komitetą, kad gimnazijų klasių skaičiaus kriterijus perteklinis, bet, net ir Seimui pritarus, liko pagrindas nerimauti dėl ŠMSM planų gimnazijų atžvilgiu, nes, anot ŠMSM atstovų, vis tiek bus padaryta taip, kaip reikia“, – sako L. Nagienė.
Švietimo ir mokslo komiteto narės teigimu, turint omenyje ŠMSM siekį apriboti savivaldybių savarankiškumą sprendžiant dėl mokyklų tinklo ir sutelkti tinklo optimizavimo sprendimus Vyriausybės lygiu, toks reikalavimas gali lemti gimnazijų kaimiškosiose vietovėse sunykimą. Juo labiau kad įstatyme siūloma apibrėžti ir kokias finansavimo pasekmes lemtų kriterijų neatitikimas.
„Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir kitų opozicijos atstovų pastangomis Švietimo įstatymo pakeitimo projektas per svarstymą komitete papildytas sąlyga, kad, detalizuojant mokinių skaičiaus klasėse ir mokyklose kriterijus, būtų atsižvelgiama į mokyklų geografinę padėtį, regionų specifiką ir mokymo kalbą. Nes, įstatyme įtvirtindami mokinių skaičiaus klasėse ir mokyklose kriterijus ir kartu atsisakydami numatyti ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų bei pažangos kriterijus, valdantieji kolektyviai kuria paradoksą“, – sako Seimo narė.
Panašu, kad valdantieji švietimo problemas siekia spręsti buhalteriškai ir pamiršta tikruosius tikslus. T. y., jei mokyklos veiklos rezultatai ir mokinių pasiekimai bus prasti, bet mokinių skaičius viršys Vyriausybės nustatytą minimumą (kuris, beje, neturi jokio objektyvaus mokslinio ekspertinio pagrindo), mokykla bus laikoma atitinkančia kriterijus ir galės veikti ir gauti valstybės finansavimą. O jei mokyklos veiklos rezultatai ir mokinių pasiekimai bus geri arba labai geri, bet mokinių skaičius nesieks minimalaus skaičiaus, mokykla savarankiškai veikti negalės ir pagal įstatymo projekte numatytas finansavimo sąlygas gali visiškai prarasti bet kokį valstybės finansavimą.
„Be kita ko, ŠMSM nuolat pažymi, kad mažos mokyklos per brangios – mažoje kaimo mokykloje vaiko ugdymas tiesiog nepakankamai ekonomiškas. Tik ar švietimui, kaip ir kitiems fundamentaliems vertybiniams dalykams, galima taip primityviai taikyti ekonomikos ir ekonomijos principus?“ – pabrėžia L. Nagienė.