Iš naujo prasidėjus kalboms apie tarpukario Lietuvos Prezidentų įamžinimą Vilniuje, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai Lukas Savickas ir Tomas Tomilinas registravo rezoliuciją dėl paminklo Vilniuje vienam iš Lietuvos demokratijos tėvų, paskutiniam demokratiškai rinktam tarpukario Lietuvos prezidentui – Kaziui Griniui.
„Kazys Grinius yra vienas tų, kurie padėjo pamatus vakarietiškai demokratijai Lietuvoje. Jis buvo paskutinis demokratiškai rinktas prezidentas tarpukario Lietuvoje, tačiau jo, tuo pačiu ir demokratijos tradicijos atminimui Lietuvoje skiriama nepakankamai dėmesio. Šiuo metu ypatingai svarbu įvertinti tuos asmenis, kurie net esant nelengviems laikams kūrė demokratiją Lietuvoje. Kazys Grinius po perversmo, net ir pašalintas iš prezidento posto, nesustojo dirbęs Lietuvai. Jis ne tik dirbo Kauno savivaldybėje, tačiau aktyviai reiškė savo nuomonę spaudoje apie demokratijos principus ir Lietuvos valdymą. Būtent tokie žmonės leido suformuoti nepriklausomybės tradiciją, kurią ir atkūrėme 1990-taisiais“ – teigia Seimo narys T. Tomilinas.
Kazys Grinius buvo paskutinis demokratiškai išrinktas Lietuvos Prezidentas, o jo vadovaujama Vyriausybė buvo ir pirmasis parlamentinės Lietuvos Ministrų kabinetas. Vokiečių okupacijos metais dėl pagalbos žydams ištremtas iš Kauno į gimtąją Selemos Būdą, vėliau pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas tačiau, toliau aktyviai domėjosi politika, kreipėsi į 16 valstybių vadovus dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
„Mes dažnai nesutariame dėl svarbių asmenybių įamžinimo, dėl jų nuopelnų vertinimo ir kitų dalykų, tačiau jei dėl kažko turėtume sutarti, tai dėl tokių istorinių asmenybių, koks buvo mūsų prezidentas Kazys Grinius. Kol kas, vienintelis paminklas K. Griniui stovi Kaune. Vilnius turi įvertinti vieną iš demokratijos tėvų, žmogų, kuris net po karinio perversmo, po dviejų okupacijų išliko Demokratu ir kūrė tikrą vakarietišką demokratijos sampratą tarpukario Lietuvoje. Paminklas sostinėje leistų tinkamai įprasminti šio didžio žmogaus darbus Lietuvos valstybiškumui“, – apie idėją Vilniuje pastatyti K. Griniaus paminklą kalba L. Savickas.
Kazys Grinius nuo 1920 metų buvo Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu, vėliau ėjo premjero ir galiausiai Prezidento pareigas. Po 1926 metų perversmo toliau tęsė darbą Lietuvai. 1940-aisiais emigravo iš Lietuvos, tolimesnę veiklą tęsė JAV. Būdamas Seimo nariu ir vėliau pasižymėjo savo nuolatine ir nepailstančia kova už tautinių mažumų teises. Už tai Vokiečių okupacijos metais net ištremtas iš Kauno į gimtąjį miestelį.