Seimo žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija pritarė įstatymo pataisai, siūlančiai viešojo sektoriaus organizacijoms įdarbinti 5 procentus neįgaliųjų, jeigu organizacijoje dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai. Įstatymo pataisa siekiama palengvinti neįgaliųjų įsidarbinimą biudžetinėse įstaigose, valstybinėse ar savivaldybių valdomose įmonėse. Privačiam sektoriui kvotos nėra privalomos, taikoma tik rekomendacija.
Lietuvoje negalią turinčių žmonių įsidarbinimo procentas vienas mažiausių Europoje ir daugelį metų negerėja, nepaisant skirtingų neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemonių. Panaši kvotų sistema šiuo metu galioja daugiau kaip dešimtyje Europos valstybių.
„Šiuo metu valstybiniame sektoriuje dirba daugiau kaip 6 procentai neįgaliųjų, taigi daugiau nei siūloma kvota, tačiau pasiskirstymas labai netolygus – dauguma jų dirba švietimo ar socialinėje srityje, todėl norisi užtikrinti tolygumą ir didesnį negalią turinčių darbuotojų įtraukimą“, – sako vienas įstatymo projekto pataisos iniciatorių Seimo narys Tomas Tomilinas.
Pasak jo, valstybė yra didžiausias darbdavys, tad nors įpareigojimas įdarbinti tam tikrą skaičių neįgaliųjų nėra taikomas verslui, tikimasi, kad kvotų sistema taps veikiančiu pavyzdžiu ir paskatinimu visiems darbdaviams ją taikyti.
„Tikimės, kad tokia sistema galėtų pradėti veikti nuo 2024 metų, taigi yra pereinamasis laikotarpis, kuris leis įstaigoms ir organizacijoms pasiruošti, užtikrinti reikiamą infrastruktūrą ir suplanuoti neįgaliems darbuotojams palankias darbo vietas“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas. T. Tomilino manymu, valstybė turi prisiimti didesnį vaidmenį ir rodyti pavyzdį siekdama neįgaliųjų integracijos į atvirą darbo rinką.
Siūloma, kad 2024 metais įsigaliojusi tvarka galiotų iki 2028 metų. Pasak projekto iniciatorių, tiek laiko turėtų pakakti, kad neįgaliųjų įdarbinimas taptų gerąja praktika ir vystytųsi savaime, be papildomo įstatyminio reguliavimo.
„Mano manymu, tai visiems naudingas sprendimas, kuris papildomai nieko nekainuotų valstybei, tačiau labai palengvintų neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką. Būtina ne tik kalbėti apie atvirą visuomenę ir atvirą darbo rinką, bet iš tiesų tokią kurti“, – sako T. Tomilinas.
Šiuo metu Lietuvoje įsidarbina mažiau nei 30 procentų negalią turinčių darbingo amžiaus asmenų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 45 procentai.
|
Mitas |
Realybė |
|
Kvotos neveikia kitose šalyse |
12 šalių veikia kvotos ir niekas jų neplanuoja atšaukti. Kvotos galbūt nebedidina užimtumo rodiklių tose šalyse, bet jos turėjo savo poveikį ir tai lemia geresnius užimtumo rodiklius užsienyje. Šiuo metu Lietuvoje įsidarbina mažiau nei 30 procentų negalią turinčių darbingo amžiaus asmenų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 45 procentai. |
|
Darbdaviai užsienyje moka baudas ir neįgyvendina kvotų |
Lietuvoje nesiūlome kvotų privačiam sektoriui, tai reiškia, kad ir baudų už kvotų neįgyvendinimą privačiam sektoriui nebus, bus tik prievolė be baudų viešajam sektoriui. |
|
Kvotos žemina neįgaliųjų orumą |
Kvotos yra įprasta lygių galimybių užtikrinimo praktika (affirmative action), kai silpnesnei grupei suteikiamos laikinos privilegijos. Kvotos galios tik 4 metus nuo 2024 m. iki 2028 m. Neįgaliųjų orumo nežemina dvigubai didesnės gyventojų mokesčio lengvatos (NPD), vietos neįgaliųjų automobiliams prie prekybos centrų, tad kodėl žemina papildomi balai darbo konkurse? |
|
Kodėl siūloma tik viešajame sektoriuje |
Valstybė natūraliai prisiima daugiau socialinių įsipareigojimų ir rodo pavyzdį kitiems darbdaviams. Kvotos privačiame sektoriuje veikia kaip įstatymo rekomendacija jau dabar bei veikia papildomo skatinimo priemonės. Šis siūlymas – viešojo sektoriaus „elgesio modelio“ kūrimas. Panaši norma yra įteisinta tėvams su mažais vaikais viešajame sektoriuje, kur jiems galioja trumpesnė darbo savaitė nei įprastai darbo rinkoje.
|
|
Darbdaviai nesilaikys kvotų arba neras tinkamų darbuotojų |
Nuobaudų nesiūlome, tačiau viešojo sektoriaus vadovai yra pavaldūs pagal administracinę sistemą ir jų vertinimas priklauso nuo pastangų, kurias deda įgyvendinant teisės aktus. Kvotų nuostata bus perkeltą į konkursų sąlygas, suteikiant papildomų balų. Pataisoje taip pat numatyta, kad, nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, organizacija kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą. |
|
Viešas sektorius neturi pinigų įrengti darbo vietų neįgaliesiems |
Kvotos galios nuo 2024 m., tad bus metai laiko pasirengimui, papildomo biudžeto poreikių pateikimui rengiant 2024 m. biudžetus. Daugeliu atveju reikia ne pinigų, o požiūrio, įpročių, nusistatymo pokyčių. Darbdaviai turi pradėti rimtai galvoti apie neįgaliuosius savo įstaigoje, o sprendimai dėl pandusų, lankstaus darbo laiko ir kitų poreikių nedaro esminės įtakos biudžetui. 25 žmonių įstaigoje siūloma kvota reiškia, kad turi būti įdarbinimas 1 neįgalusis. |
|
Jau dabar apie 6 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų yra neįgalieji. |
Šiuo metu valstybės sektoriuje yra įdarbinta apie 6 proc. neįgaliųjų (švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose), tačiau egzistuoja dideli netolygumai ir kai kuriose įstaigose ir įmonėse įdarbintų neįgaliųjų yra žymiai mažiau. |