Seimas šiandien pritarė po pateikimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių Tomo Tomilino ir Lino Kukuraičio teiktoms piniginės paramos įstatymo pataisoms, kurios suteikia teisę gauti finansinę paramą žmonėms, kurie dirba savarankiškai arba ne visą darbo dieną. Palaikymą šioms pataisoms išreiškė ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, vienijantis su skurdu Lietuvoje kovojančias organizacijas.

„Buvęs reguliavimas neskatino žmonių ieškoti papildomo darbo, nes papildomos pajamos reiškė socialinės paramos praradimą. Bijodami netekti išmokų ar lengvatų žmonės tiesiog atsisako valandinio darbo arba imasi jo nelegaliai, o tai ne tik nesprendžia problemos, bet dar ir kuria naujas“, – sako vienas iš projekto iniciatorių T. Tomilinas.

Pasak Seimo nario, teikti šį įstatymo projektą paskatino susiklosčiusi situacija, kai infliacija lemia didelį kainų augimą, prasidėjo šildymo sezonas, vis dar tenka kovoti su pandemijos atneštais iššūkiais. Be to, T. Tomilino teigimu, savivaldybių biudžete nuolat lieka nepanaudotų socialinės paramos lėšų, o žmonės gyvena skurde ir, artėjant žiemai, brangstant šildymui, tų iššūkių tik daugėja.

„Todėl, mūsų manymu, tikslinga padaryti viską, kad įgalintume žmones, skatintume dirbti ir užsidirbti be nerimo, kad dėl keleto papildomai gautų eurų jie neteks šildymo lengvatos“, – teigia T. Tomilinas.

Pataisų teikėjai tikisi, kad šis įstatymo pakeitimas paskatins ir sėkmingesnį ilgalaikių bedarbių įsitraukimą į darbo rinką.

„Ilgai išbuvus be darbo žmogui dažnai sunku iš karto visa koja grįžti į darbo rinką, jaučiamas ir tam tikras darbdavių noras pirmiau išmėginti žmogaus kompetencijas, tik tada siūlyti darbą pilnu krūviu. Tokia praktika lemia, kad žmonėms tiesiog neapsimoka darbintis, t. y. su darbiniais įsipareigojimais susijusios išlaidos būna vos mažesnės ar net lygios būsimam darbo užmokesčiui“, – sako kitas pataisų iniciatorius L. Kukuraitis.

Anot jo, socialinės paramos sistema neturėtų bausti už norą įsidarbinti, priešingai, įsitraukimas į darbo rinką turi būti visomis priemonėmis palaikomas ir skatinamas.

„Susidaro paradoksas, kai žmogus dirbdamas gali gauti keliais eurais daugiau nei likdamas namie. Natūralu, kad žmonės skaičiuoja, ar jiems apsimoka. Savo vaidmenį čia vaidina ir nelegalus darbas, jo pasirinkimas. Į visa tai privalome atsižvelgti tobulindami įstatyminę bazę“, – akcentuoja Seimo narys L. Kukuraitis.

Pastaraisiais metais socialinę piniginę paramą gauna apie 2–3 proc. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 metais siekė 20,9 proc. Tai 0,3 proc. daugiau nei 2019 m.