Rima Baškienė. Piliakalniai, poezija ir vaistažolės

Rima Baškienė. Piliakalniai, poezija ir vaistažolės

Ilgametė Seimo narė Rima Baškienė  nėra poilsinių kelionių per atostogas mėgėja. Rima verčiau renkasi čia pat šalia esantį, lengvai pasiekiamą lietuviško turizmo lobyną.  Vasaros metu politikė lankosi ne išblizgintuose didmiesčiuose, o užsuka aplankyti įvairiausius šalies miestelius ir kaimus, kuriuose, pasak R. Baškienės, alsuoja tikrasis gyvenimas.

 

Važinėjate po šalį, bendraujate su jos žmonėmis visais metų laikais, o atostogos suteikia dar daugiau galimybių.

 

Man  vasara – tai galimybė lankytis Lietuvoje vykstančiuose, dvasiškai pakylėjančiuose ir visuomenę jungiančiuose kultūros renginiuose, pasidžiaugti  nuoširdžiai kultūrai tarnaujančiais ir ją kuriančiais  žmonėmis.  Kartu su šeima mėgstame lankyti piliakalnius. Džiugu, kad jie sutvarkyti ir prižiūrimi – mūsų inicijuotas Seimo nutarimas paskelbti Piliakalnių metus paskatino savivaldybes  jų tvarkymui skirti didesnį dėmesį. Stengiamės labiau pažinti Lietuvos miestelius ir gyvenvietes, jų istoriją.

 

Kas dar praturtina Jūsų vasaras?

 

Džiaugiuosi galimybe skaityti knygas, kurti, susitikti su poetais ir kūrėjais, dalyvauti įvairiose parodose ir festivaliuose; mėgaujuosi muzikos ir meno galia. Betarpiškas bendravimas tokių renginių metu ir leidžia sužinoti apie tų žmonių problemas, ir sulaukti racionalių pasiūlymų. Kai poezijos šventės užsuka į Šiaulių rajoną, stengiuosi kasmet (jau daugelį metų) į jas nuvykti.  Džiaugiuosi vis didėjančiu poetų parku Sereikiuose; mėgstu prisiglausti prie pirmosios Zigmo Gėlės premijos laureatės Vidmantės Jasukaitytės pasodintos liepos. Dėkoju likimui už draugystę su šia iškila asmenybe ir man skirtu jos eilėraščiu „Šypsokis, moterie“.

 

Jūs ir pati esate įkūrusi muziejų, papasakokite  apie jį.

 

Esu „Medinukų muziejaus“ globėja, jį su vyru įkūrėme savo namų aplinkoje.  Muziejuje – mano vyro tautodailininko, medžio drožėjo sukurtos įvairios skulptūros, koplytstulpiai, net – išdrožti politikai. Muziejus džiugina ne tik mus, į jį atvyksta ekskursijos. Globoju ir tvarkau didelį, įvairių augalų, kurių jau virš 400 rūšių,  gėlyną. O kur dar mano auginamos vaistažolės! Ypač mėgstu ruošti savo sodyboje užsiauginto labai daug vertingų  savybių turinčio gauromečio arbatą.

 

Arbatos receptas. Gauromečio lapelius truputį apvytinu ir fermentuoju.  Sausakimšai sudedu į stiklainį, kurį maždaug 24-30 val. laikau šitoje, saulėtoje aplinkoje. Po to stipriai suminkau ir dar apie 8 val. palieku uždengtą kambario temperatūroje. Tada truputį susmulkinu ir džiovinu orkaitėje (iki 60 laipsnių). Papuošiu atskirai džiovintais gauromečio žiedais. Geriant arbatą rekomenduoju įdėti griežinėlį citrinos.

 

Pasidalinti: