Šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kuri tiesiogiai pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai dirba vos du ortodontai. Jie, kartu sudėjus, įstaigoje paslaugas teikia vos kelias valandas per dieną. Skamba graudžiai, absurdiškai ir gal net groteskiškai, tačiau tokia yra reali situacija didžiausioje Lietuvoje odontologijos klinikoje.

Norint patekti į šią kliniką turėsite įveikti net dvi eiles!

Esama situacija ministerijai yra žinoma ne vienerius metus, tik jų pasiūlyti sprendimai problemų nesprendžia, o kelia daugiau klausimų.

Pavyzdžiui, ministerija pasiūlė odontologams tapti ortodontais, nepaisant to, kad tai yra dvi skirtingos specialybės! Net jeigu užsimerktume prieš šį faktą, toks kontraversiškas ir trumparegiškas sprendimo būdas neužtikrina, jog pagerės prieinamumas pas gydytoją ortodontą. Tikėtina, jog ši priemonė tik dar labiau sustiprins privataus sektoriaus pozicijas ir jokios garantijos, kad viešajame sektoriuje turėsime daugiau ortodontų paslaugų.  

Pagaliau turi būti rasti sprendimai, kad apsaugotume labiausiai pažeidžiamas mūsų visuomenės grupes ir užtikrintos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų prieinamumas. Vaikai, pensininkai, asmenys gaunantys mažesnes pajamas – visi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę į prieinamą sveikatos priežiūrą, kurią užtikrina Lietuvos valstybė.

Valstybė turi priimti sprendimą, kuris įpareigotų, kad visi odontologai ir ortodontai norintys išlaikyti licenciją, mažiausiai 50 procentų laiko turėtų dirbti viešajame sektoriuje. Taip, šiandien reikia valstybės įsikišimo, norint pagerinti situaciją viešajame sektoriuje. Tuo pačiu, reikia nepamiršti numatyti papildomą finansavimą valstybinėms sveikatos įstaigoms didinant privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įkainį už odontologines paslaugas. Nes dabartinė situacija yra ypatingai apgailėtina.

Pavyzdžiui, tokios odontologinės paslaugos, kaip elementarus dantų protezavimas senjorams, šiuo metu yra pamirštos ir šiai dienai skiriama suma yra gerokai per maža. Už tą sumą, geriausiu atveju, galima pagaminti vidutinės kokybės, spaudžiančius protezus, kurių dar ir laukti reikės pusmetį. O kur vaikų dantų priežiūra – breketai, kurie skirti ne tik formuoti nuostabią šypseną, bet ir koreguoti sąkandį – manau, kad visiems vaikams jie turėtų būti pilnai kompensuojami iš PSDF biudžeto.

Ką jau bepasakyti apie odontologo paslaugas į namus, sunkiai sergantiems ir asmenims, turintiems negalią. Visa ši situacija yra odontologijos sektoriaus privatizacijos pasekmė, juodoji dėmė, didžioji žaizda ar kaip bepavadinsi – tragedija.

Deja, bet taip, šiandien odontologijos sektorius Lietuvoje iš esmės yra privatus, tad nieko keisto, kad viešajame sektoriuje nebeliko dirbančių specialistų. Po kelerių metų taps sunku patekti ir pas tą patį – vienintelį odontologą viešajame sektoriuje.