Ar regionai svarbūs Lietuvoje? Ar juose gyvenantys žmonės turi teisę gauti visavertes švietimo paslaugas? Deja, Vyriausybės nutarimas dėl mokyklų tinklo kūrimo ir patvirtintas biudžetas rodo, kad vykdoma antiregioninė politika. Tokiai politikai Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kategoriškai nepritaria.
Antiregioninę politiką akivaizdžiai iliustruoja nutarimas dėl mokyklų tinklo kūrimo. Nutarimas tampa gimnazijų naikinimo miesteliuose ir kaimiškose vietovėse instrumentu – vidurinio ugdymo programoje (11–12 klasių sraute, arba gimnazijos III–IV klasių sraute) numatytas maksimalus mokinių skaičius – 30, o minimalus – 21. Išimtis bus taikoma tik dabartiniams 11-okams – kitais mokslo metais 12-oje klasėje dar galės mokytis 12 mokinių. Taigi, netrukus nemažai gimnazijų bus uždaryta arba, geriausiu atveju, jos taps kitų gimnazijų skyriais.
„Ką tai reiškia? Kad vaikams, kurie ryšis baigti gimnaziją, kasdien teks nuvažiuoti kelias dešimtis kilometrų, kartais net į kitą savivaldybę. Taigi jie ne tik sugaiš po kelias valandas, kurias galėtų praleisti mokydamiesi ar drauge su šeima, bet ir pervargs. Be to, abejotina, ar yra sutvarkytas pavėžėjimas, kad jie galėtų pasinaudoti švietimo pagalbos specialistų arba dalykinėmis konsultacijomis“, – atkreipia dėmesį Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.
Beje, priduria Seimo narė, pavėžėjimas – itin aktuali tema regionuose gyvenantiems mokiniams, bet jos ir Savivaldybių asociacijos pasiūlymas valstybės biudžete tam skirti 6 mln. eurų nebuvo patenkintas.
Ypač nerimą kelia Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) laikymas. Neišlaikiusieji jo ketvertui negalės mokytis 11-oje klasėje, taigi liks kelios galimybės: šiemet dar bus galima perlaikyti PUPP, likti kartoti kurso arba toliau mokytis profesinio mokymo sistemoje.
Bet čia vėl kebli situacija – profesinio mokymo sistema nėra tinkamai pasirengusi priimti vaikų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo. Juk keliolikoje savivaldybių net nėra profesinio mokymo mokyklų filialų, o ir tiems, kurie neturi pagrindinio išsilavinimo, programų pasiūla yra menka. Pasak prof. habil. dr. V. Targamadzės, mokytis bendrojo ugdymo ir profesijos tikrai nėra lengviau nei tik bendrojo ugdymo dalykų.
„Nedera pamiršti, kad nemaža dalis vaikų gali būti socialinės ekonominės kultūrinės atskirties ar specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, o ir mokymasis Lietuvoje privalomas iki 16 metų. Tad kai kurie iš viso nebesimokys. Apskritai, valdančiųjų ir Vyriausybės veiksmai nukreipti ne į regionų stiprinimą, bet vykdoma antiregioninė politika, todėl su frakcijos nariais parengėme ir sausio 3 d. įregistravome Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą“, – sako politikė.
Šiuo projektu demokratai siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jei klasėje nėra 21 mokinio, bet jų skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių.
Taip pat, priduria prof. habil. dr. V. Targamadzė, demokratai siūlo numatyti, kad mokymo lėšos, proporcingai mažinant, būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų valstybinių ar savivaldybių mokyklų klasėms.
„Švietimas yra svarbus šalies vystymosi variklis, išsilavinę žmonės – vienas didžiausių mūsų turtų, tad tokia antiregioninė politika nesuderinama su Lietuvos pažanga. O gimnazijų naikinimas regionuose – klaidingas žingsnis, turėsiantis ilgalaikes neigiamas pasekmes“, – įsitikinusi prof. habil. dr. V. Targamadzė.