Pritarta pokyčiams profesiniame mokyme – skatins nedarbo mažėjimą, atsiras daugiau galimybių kvalifikacijos kėlimui

Pritarta pokyčiams profesiniame mokyme – skatins nedarbo mažėjimą, atsiras daugiau galimybių kvalifikacijos kėlimui

Seimas antradienį pritarė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ teiktoms profesinio mokymo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma didinti žmonių užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, taip pat sudaryti galimybes asmenims nuosekliai tobulėti.

Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus Luko Savicko, svarbu ne tik žengti žingsnį „mokymosi visą gyvenimo“ koncepcijos link, bet ir užtikrinti sklandžią ir greitą bedarbių integraciją į darbo rinką.

„Tik vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, galima sudaryti sąlygas įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas, kartu prisidedant prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo, ankstyvo ir sklandaus įsiliejimo į darbo rinką bei darbuotojų ugdymo pagal darbdavio poreikius. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdais įgytų kompetencijų pripažinimas turi būti lankstus ir greitas, kad asmenys galėtų tęsti turimų kompetencijų tobulinimą ar įgyti atitinkamą kvalifikaciją profesinio mokymosi įstaigose bei kuo greičiau įsilieti į darbo rinką“, – teigia Seimo narys L. Savickas.

Bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas bus vykdomas reguliariai, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Taip pat bus įtvirtinama formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarka, suteikiant ne tik asmenims, bet ir jų mokymąsi finansuojančioms institucijoms teisę kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl jų neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo.

„Šis kompetencijų vertinimas ir pripažinimas bus atliekamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri numatytų bendruosius vertinimo principus. Atitinkamai kaip mokymosi programos dalį būtų galima pripažinti ir formaliojo švietimo būdu įgytas kompetencijas. Taip pavyktų užtikrinti siekį kiek įmanoma greičiau kvalifikuoti asmenį bei tinkamai ir racionaliai naudoti finansus, skirtus profesiniam mokymui“, – pažymi L. Savickas.

Lietuvoje 2020 m. buvo 126 tūkstančiai 15–74 metų amžiaus bedarbių. Tai 34 tūkstančiais (37 proc.) daugiau nei 2019 m. Praėjusiais metais bedarbių skaičius siekė 104,8 tūkst. asmenų. 2022 m. balandžio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 168,3 tūkst. bedarbių.

Pasidalinti: