„Visuomenė, sukilusi dėl vieno Vilniuje nukirsto medžio, tikrai pastebės, kad Lietuvoje vėl siūloma didinti miškų kirtimo normą. Nejau per penkerius metus nebuvo pasimokyta iš klaidų ir ar valdantieji pamiršo rinkimų pažadus labiau saugoti miškus?“ – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

Rugpjūčio 4 d. Aplinkos ministerija paskelbė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos didinimo projektą. Jame numatoma 2024–2028 m. pagrindiniais kirtimais, kurių didžioji dalis yra plyni ir atvejiniai, kirsti dar daugiau valstybinių miškų nei per praėjusį penkmetį.

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) duomenimis, remiantis faktine kasmet nuo 2019 m. tvirtinta miškų kirtimų norma, ateinančio penkmečio pagrindinių kirtimų norma didinama 6,42 proc., o per metus būtų leidžiama iškirsti net iki 730 ha daugiau plynojo kirtimo ekvivalentu.

Anot Seimo Aplinkos komiteto nario T. Tomilino, aplinkos ministras Simonas Gentvilas lipa ant to paties grėblio, kurio smūgį vis dar jaučia buvęs aplinkos, o dabar žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

„Už miškų politikos klaidas K. Navickas sulaukė daugiausia visuomenės kritikos. 2018 m., ministrui atostogaujant, buvo patvirtinta didesnė miškų kirtimų norma. Panašu, istorija gali pasikartoti. Man kyla klausimas, ar per penkerius metus valdantieji pasimokė iš istorijos, ar prisimena savo pačių retoriką 2018 m., galų gale, ar pamena savo rinkimų pažadus labiau saugoti miškus (Vyriausybės programa, 162.1 ir 162.2 punktas) ir pasiekti miškų susitarimą?“ – svarsto T. Tomilinas.

Aplinka besirūpinančių NVO atstovų teigimu, ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų mažėja, daugėja ūkinių miškų. Įtampą kelia prie pat gyvenviečių vykdomi plynieji kirtimai, neatliepiami visuomenės ir bendruomenių dvasiniai ir kultūriniai poreikiai.

Taip pat NVO atkreipia dėmesį, kad normos skaičiavimo principai ir eiga ignoruoja Nacionaliniame miškų susitarime pasiektus sutarimus ir taip siunčia signalą susitarimo dalyviams, kad jų dvejų metų darbas yra niekinis. Šią kirtimų normą svarstė ir aprobavo vienpusiška Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba, į kurią nėra kviečiami ekologinio, socialinio ir nemedieninės ekonomikos interesų atstovai, joje net nėra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, todėl ji iš esmės nėra pajėgi užtikrinti tvarios miškininkystės principų.

„Žlugus Nacionaliniam miškų susitarimui, Simonas Gentvilas man asmeniškai pažadėjo, kad bent jau naujame Miškų įstatyme bus visiškai pakeisti Miškų tarybos formavimo principai ir joje atsiras vieta ir kitai Miškų susitarimo pusei – nevyriausybininkams, nuo medienos pramonės nepriklausomam mokslui, nemedieninės ekonomikos interesų grupėms, aplinkosaugininkams.

Artimiausiu metu siūlysiu sušaukti Aplinkos komiteto posėdį, kuriame politikai, manau, vienbalsiai prašys Vyriausybės netvirtinti siūlomos valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos ir atnaujinti normos nustatymo metodiką, perkeliant jos formavimo principus į įstatymo lygmenį, kad ji atitiktų šių laikų ekologinius iššūkius, Europos žaliojo kurso kryptis ir visuomenės lūkesčius, svarstant įtrauktų visų tvarumui svarbių sričių specialistus“, – pabrėžia Aplinkos komiteto narys T. Tomilinas.

Daugiau nei 20 organizacijų, sudarančių Aplinkosaugos koaliciją, pasirašytame rašte pažymėta, kad pasiūlyta pagrindinių miško kirtimų norma apskaičiuota naudojant pasenusią 2008 m. metodiką, kuri neužtikrina Europos žaliojo kurso tikslų, neatitinka ES miškų strategijoje pateiktos tvarios miškotvarkos sampratos, neatliepia klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizių, neužtikrina socialinių ir nemedieninės ekonomikos poreikių.

„Ši metodika turi būti pakeista atsižvelgiant į dabarties realijas. Jei tokia norma būtų patvirtinta, ji tik gilintų ekologines krizes ir neatitiktų per pastaruosius 15 metų pasikeitusių visuomenės lūkesčių miškų politikai, trukdytų įgyvendinti „Lietuva 2050“ viziją ir kitus strateginius Lietuvos planus ir įsipareigojimus“, – sako T. Tomilinas.