Sausio 25 d. Seime vyko Laikinosios Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės, vadovaujamos Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, susitikimas „Mokslo vertinimo pokyčiai“.

Pranešimus pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Gintautas Jakštas ir Lietuvos mokslo tarybos Mokslo ir studijų politikos analizės skyrius vedėjas dr. E. Stumbrys. Savo pozicijas dėl mokslo vertinimo tvarkos ir ateities planų išsakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkas doc. dr. Leonas Balaševičius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorius dr. Rasius Makselis, Fizinių ir technologinių mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas.

Viceministras G. Jakštas pasidžiaugė visų politinių partijų susitarimu dėl mokslo, kuris nežiūrint į įvairius valstybei kylančius iššūkius išlieka valstybės prioritetu, auga ir finansavimas iš biudžeto: 2021 m. skirta 160 mln. eurų, 2022 m.  – 206 mln., o šiais metais 276 mln. eurų. Lietuva yra įsitraukusi į tarptautinius tinklus, kuriuose yra aptariamos mokslo vertinimo tendencijos. Europinė tendencija yra ta, kad, kiekybiniai duomenys mokslo vertinime turėtų turėti vis mažesnę vertinimo dalį, turi būti pereinama prie ekspertinio vertinimo.

Pasak G. Jakšto esminių pokyčių tikimasi kolegijų sektoriuje. Nuo 2029 m. bus privaloma vykdyti mokslą, o nuo šių metų jis labai skatinamas ir finansuojamas. 2019 m. kolegijų mokslinei veikai buvo skiriama mažiau nei 1 mln. eurų, šiais metais bus beveik 7 mln. Tas augimas tęsis ir  ateinančiais metais.

Lietuvos mokslų tarybos atstovas dr. E. Stumbrys priminė, kad 2022 m. vasarą Europos universitetų asociacijos, „Mokslo Europos“ ir Europos komisijos pastangomis buvo parengtas Susitarimas dėl mokslinių tyrimų vertinimo reformos. Patvirtinta 10 įsipareigojimų. Visų pirma, vertinant mokslinius tyrimus turi būti vertinama kokybė, o kiekybiniai rodikliai turėtų būti vertinami kaip papildomi arba labai atsargiai. Vertinimą turi atlikti ekspertų komisijos, ekspertų žodis yra lemiamas. Taip pat atkreiptas dėmesys į 2020 m. Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad institucijoms turi būti suteikiamas pakankamas laikas tinkamai pasirengti vertinimui, jei keičiami vertinimo kriterijai.

Mokslo ir studijų institucijų atstovai išsakė savo įžvalgas dėl vertinimo tobulinimo, pavyzdžiui, pasak prof. habil. dr. G. Valušio vertinimuose turėtų atsirasti specializacijos lygmuo, nes reikia kritinės masės tam tikroje srityje, kad būtų tarptautinis proveržis. Susitikimo metu aptartos galimybės, kaip vykdant šią reformą būtų galima mažinti administracinę naštą mokslo ir studijų institucijoms.

Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė  apibendrinama pateikė aukštųjų mokyklų pateiktas pastabas. Kasmetinis ir palyginamasis vertinimas atima labai daug laiko, institucijoms yra didžiulė administracinė našta, reikalaujama  labai smulkių duomenų, duomenys kartojasi – perrašomi iš vieno vertinimo į kitą. Institucijų teisėti lūkesčiai yra vertinimo tvarkas žinoti iš anksto, tačiau norint per didelio detalumo, išleidžiama iš ŠMSM ir LMT pusės per daug rekomendacijų, gairių ir reikalavimų, kurios pradeda „kirstis“ (nesutapti) ar net prieštarauti viena kitai. Vertinimo gairės turi būti pateiktos anksti, kad visos institucijos žinotų, kaip bus vertinama. Trūksta  aiškesnio ekspertų darbo tvarkos reglamentavimo, kaip jie dirbs, kaip bus sudaromos jų grupės, kaip jie vertins ir kt.

Tikimasi, kad mokslo vertinimo pokyčiai bus prasmingi.