Ketvirtadienį Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas įregistravo Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą. Projekte numatoma solidarumo mokestį ir toliau taikyti visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, taip pat – Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms. Luko Savicko inicijuotą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektą pasirašė visų opozicinių frakcijų atstovai, iš viso surinkti 49 parašai, projekto pateikimas vyks gegužės 30 d. Seimo plenariniame posėdyje.
Šiuo metu numatytas įstatymo galiojimo terminas – 2025 m. birželio 17 diena. Įstatymas taikomas apskaičiuojant, deklaruojant ir mokant įnašą už mokėjimo laikotarpius, kurie baigiasi atitinkamai 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.
Projektu siūlomas solidarumo įnašo pratęsimas neribotam laikui leis ne tik sudaryti sąlygas gautomis lėšomis finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti. Jis taip pat leis užtikrinti kitus krašto gynybos poreikius, pavyzdžiui, sparčiau įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, o ateityje – pritaikyti šalies gynybos pajėgumus prie sparčiai besivystančių karinių technologijų ir inovacijų tendencijų.
Solidarumo įnašas nukreiptas tik į dalį kredito įstaigų nelauktų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams. Taigi, tik esant šioms aplinkybėms, jis galės būti taikomas. Jeigu netipinio pajamų pertekliaus nėra, įnašas nebus taikomas. Dabartinė situacija ir prognozės rodo, kad netipinis likvidžių lėšų perteklius euro zonos šalių bankų sistemoje ir toliau išliks.
2023 m. gegužės 9 d. priimtu Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo siekiama Lietuvoje nustatyti laikinąjį solidarumo įnašą, kuris būtų taikomas tik daliai kredito įstaigų nelauktų grynųjų palūkanų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams ir kartu užtikrinant, kad įnašas neturės neigiamos įtakos konkurencingumui kredito įstaigų sektoriuje bei finansų sistemos stabilumui. Solidarumo mokesčio poreikis atsirado dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų geopolitinės situacijos – Rusijos Federacijos sukelto karo Ukrainoje.
Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) iki šiol nemažina pagrindinių palūkanų normų, kurios 2022 metais pradėtos ženkliai didinti. Pastebėtina, kad ir toliau kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų pajamas. Lietuvos banko neaudituotais duomenimis 2023 m. bankai Lietuvoje, atskaičius solidarumo įnašą ir kitus mokesčius, uždirbo 986 mln. eurų pelno, t.y. du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur). Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti dar apie 220 mln. Eur.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad kylančių grėsmių nacionaliniam saugumui akivaizdoje nedera atsakomybę perkelti tik paprastiems Lietuvos žmonėms ir smulkiajam ar vidutiniam verslui. Politikų iniciatyvos, tarkime, įpareigoti daugiabučių namų statytojus privalomai įrengti slėptuves po minimais pastatais, yra sveikintinos, tačiau tai pabrangina statybas, o galiausiai už viską sumoka vartotojas – būsto pirkėjas. Visuomenė kviečiama prisidėti prie komendantūrų, Šaulių Sąjungos veiklos; dalis verslo, prasidėjus karui, dėl geopolitinių priežasčių ir solidarumo su kovojančia Ukraina bei dėl Rusijai, Baltarusijai įvestų sankcijų prarado rinkas, dalį pelno. Visuomenė ypač aktyviai aukoja kovojančiai Ukrainai ir jos žmonėms. Todėl bankų nusišalinimas nuo solidarumo mokesčio ir nacionalinio saugumo stiprinimo paprastiems žmonėms būtų sunkiai suprantamas. Luko Savicko teigimu, dabartinė situacija ir prognozės rodo, kad netipinis likvidžių lėšų perteklius euro zonos šalių bankų sistemoje ir toliau išliks, tad kredito įstaigų konkurencingumui ir verslo plėtrai solidarumo įnašo taikymas neigiamos įtakos neturės.