Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ drauge su kolegomis iš Seimo opozicinių frakcijų pavyko įtikinti daugumą balsavusiųjų – neperkelti šalies gynybai skirtų mokesčių naštos socialiai labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Šiandien LR Seime buvo pritarta Seimo nario, „Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko inicijuotam Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą. Iš 101 balsavusio Seimo nario už balsavo 66, prieš – 5 ir 30 susilaikė.
Lukas Savickas pabrėžė, kad šiuo projektu išlaisvino „visus iš Vyriausybės nesibaigiančių mokestinių diskusijų, kai sprendimų laukia mūsų saugumui būtinos investicijos“. Taip pat išvengta tarp Seimo valdančiųjų buvusių populiarių idėjų, pavyzdžiui, didinti PVM, didinti mokesčius smulkiajam verslui ir kt., kurios prislėgtų mažiausias pajamų gaunančias, socialiai jautriausias visuomenės grupes.
„Nuo pat kadencijos pradžios turėjome Vyriausybės suburtą mokesčių reformos grupę, tačiau jokios reformos taip ir nesulaukėme. Nuo šių metų sausio Vyriausybė kvietė diskutuoti dėl pajamų šaltinių skubiems gynybos poreikiams, tačiau iš esmės per šį laikotarpį diskusijos taip ir liko diskusijomis, – argumentavo Lukas Savickas. – Negalėjome sau leisti toliau skęsti bergždžiose mokestinėse diskusijose.“
L.Savickas džiaugėsi, kad demokratų kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis registruotas projektas pagaliau išjudino ledus, ir Vyriausybė suskubo įvardyti savo galutinius siūlymus, o vakar pateikė savo bankų solidarumo įnašo projektą.
Pasak L.Savicko, bankams lieka beveik 1 milijardas eurų pelno, net ir atskaičius bankų mokamą solidarumo mokestį valstybei. Į valstybės biudžetą šalyje veikiančių bankų solidarumo įnašas pernai siekė 250 mln. eurų, o tai yra reikšmingas indėlis, ieškant papildomo finansavimo itin jautriems krašto apsaugos projektams įgyvendinti.
Laikinas bankų solidarumo mokestis buvo įvestas pernai, kaip papildomas lėšų šaltinis šalies gynybai. „Geopolitinė situacija šalyje nesikeičia, grėsmės išlieka, mes matėme, kad valdančiųjų siūlymai gynybos finansavimo naštą perkelti gyventojams ant pečių skaldo visuomenę, todėl ėmėmės iniciatyvos užtikrinti būtinus finansavimo šaltinius, neskurdinant labiausiai pažeidžiamų šalies gyventojų. Solidarumo mokesčio pratęsimas neribotam laikui leistų išvengti ydingos praktikos, kai, įvedus laikiną mokestį ir pasibaigus jo galiojimui, iš naujo žingsnis po žingsnio vėl reikia pereiti biurokratinius etapus, kad šis mokestis būtų atnaujintas, pakoreguotas ar pratęsiamas dar metams. Juk mažesnis svarstomų teisės aktų projektų skaičius yra vienas ryškiausiai iškeltų šios kadencijos Seimo tikslų“, – akcentavo Lukas Savickas.
Ar labai dėl solidarumo mokesčio nukentės bankai? Ar jis gali padaryti bankų veiklą mažiau konkurencinga? Dabar galiojantis solidarumo mokestis buvo priimtas dvejiems metams, jis taikomas tik tuomet, kai banko pelnas daugiau negu 50 procentų didesnis, negu per praėjusį laikotarpį. Ši formulė , pagal mūsų projektą, išliks ir „pagaus“ momentus, kai pelnas išauga daugiau negu 50 procentų.
Dažnai pelnas nepriklauso tiesiogiai nuo bankų, pastaraisiais metais jį išaugino Europos Centrinio Banko (ECB) pakeltos palūkanos, kurios vis dar nėra mažinamos. Gyventojams išaugo palūkanų įmokos, o mes matome milžiniškus bankų pelnus. Labai tikimės, kad ketvirtadienį pavyks sėkmingai pateikti įstatymą, prasidėtų jo tolimesnis derinimas Vyriausybėje ir atsakingose institucijose. Nors bankai gali teigti, jog jie apmokestinami išskirtinai dideliais mokesčiais, vis dėlto po visų mokesčių pernai jiems dar liko milijardas eurų pelno. Ir solidarumo mokestį jie mokėjo ne nuo kiekvieno euro, o tik nuo tos dalies, kuri yra daugiau negu 50 procentų išaugęs pelnas.
O tuo tarpu bankai neperžiūri ir nemažina savo įkainių, bet elgiasi priešingai: matome, kad didieji bankai, gaudami tokį pelną, skelbia apie didinamus įkainius gyventojams, apie uždaromus skyrius. O tam, kad išlaikytume bankomatų tinklą kiek įmanoma arčiau gyventojų, prireikia Seimo pastangų.