„Valstybė kasmet skiria šimtus milijonų II pakopos pensijų fondams, taip skatindama kaupti ateities pensijai, nors tai tėra nepagrįstai optimistiškas ateities miražas, pristatomas kaupimo bendrovių. Ir tuo pat metu dabartinės senatvės pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė, užregistravusi Pensijų kaupimo įstatymo pataisas.
Šiomis pataisomis siūloma atsisakyti valstybės prisidėjimo prie II pakopos pensijų kaupimo fondų dalyvių įmokų. Vis dėlto, kad gyventojai būtų skatinami kaupti pensijai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma neapmokestinti į II pakopos pensijų fondą pervedamų pajamų.
Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Valstybė prisideda prie kiekvieno dalyvio kaupimo iš valstybės biudžeto už dalyvį mokėdama 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmoką.
„Šiais metais Vyriausybė privatiems II pakopos pensijų fondams skyrė apie 300 mln. eurų. Kadangi kiekvienais metais į II pakopos pensijų fondus automatiškai įtraukiamų dalyvių vis daugėja, valstybė kasmet vis daugiau lėšų nukreips į šiuos fondus. Svarbu pabrėžti, kad nė viena II pakopos pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja dalyviams jokio pelno, kaupiamos lėšos nėra niekaip apsaugotos nuo neigiamo investicinės rizikos poveikio, o pats dalyvis yra priverstas prisiimti visą atsakomybę už investavimo rezultatus, nesvarbu – teigiamus ar neigiamus“, – atkreipia dėmesį L. Nagienė.
Toks privačių pensijų fondų finansavimas, kurį, beje, valstybė vykdo visų mokesčių mokėtojų lėšomis, vadinamas valstybės paskata, kurios tikslas – kaupimą II pakopoje gyventojams padaryti patrauklesnį. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir to, kad papildomas valstybės prisidėjimas reiškia papildomą dosnų uždarbį privačių pensijų fondų bendrovėms. Ir tuo pat metu dabartinių Lietuvos senatvės pensininkų gaunamos socialinio draudimo pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.
Oficialiais statistiniais duomenimis, kas trečias Lietuvos senatvės pensininkas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Nors pensijų dydis auga, jų augimas yra lėtesnis nei bendras gyvenimo lygis šalyje. Be to, pakeitimo norma – atotrūkis tarp dirbančiojo pajamų ir jo gaunamos senatvės pensijos, Lietuvoje siekia 43 proc. ir yra viena mažiausių ES šalyse, EBPO šalių vidurkis siekia 62 proc.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors valstybės prisidėjimo prie kaupimo tikslas yra sudominti ir paskatinti gyventojus kaupti, deja, statistiniai automatinio įtraukimo į kaupimą duomenys demonstruoja, kad tokia paskata neveiksminga ir be galo brangi, be to, dar ir paskatos administravimas valstybei kainuoja labai daug.
2023 m. liepos 4 d. „Sodros“ duomenimis, 2023 m. kaupti pensijas automatiškai buvo pakviesta dalyvauti 67 713 gyventojų, o pranešimus apie įtraukimą savo „Sodros“ paskyrose perskaitė tik 38 tūkst. gyventojų, neperskaičiusiems pranešimų „Sodra“ išsiuntė 30 tūkst. registruotų laiškų, bet nežinoma, kiek jų perskaityta. 41 535 (t. y. 61,34 proc.) visų įtrauktųjų į pensijų kaupimą gyventojų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Galima daryti prielaidą, kad, jei „Sodros“ pranešimus arba registruotus laiškus būtų perskaitę daugiau įtrauktųjų, atsisakiusiųjų dalyvauti procentas būtų buvęs dar didesnis. Tokie duomenys pagrindžia, kad valstybės prisidėjimas prie įmokų neatlieka savo funkcijos skatinti kaupti ir pensijų kaupimas II pakopoje didžiajai daliai gyventojų neatrodo patrauklus.
Be to, pažymėtina, kad kaip valstybės paskata yra vertinamas pats asmenų iki 40 metų automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų kaupimą, šios paskatos administravimas yra apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.
Seimo narė L. Nagienė atkreipia dėmesį, kad, užuot švaisčius milijonus eurų visų mokesčių mokėtojų lėšų, reikėtų atsigręžti į teisiškai įvirtintą, bet merdinčią profesinių pensijų kaupimo sistemą. Kitų ES šalių patirtis rodo, kad darbdavių prisidėjimas prie kaupimo II pakopoje gali būti labai veiksmingas ir naudingas privačių pensijų fondų dalyviams. Pensijų sistemos lyderėmis vertinamose ES šalyse gerai išvystyta profesinių pensijų fondų sistema, kurioje dalį lėšų nuo savo pajamų moka darbuotojas, kitą dalį – darbdavys.
„Taigi, Lietuvoje valstybė, prisidėdama prie kaupimo II pensijų pakopoje, iškreipia situaciją perimdama galimą darbdavio prisidėjimą, be to, valstybės prisidėjimu yra savotiškai subsidijuojamas privatus verslas, neprisiimantis visiškai jokios savo vykdomos investicinės veiklos rizikos ir visą ją perkeliantis dalyviui“, – sako L. Nagienė.
Be kita ko, valstybės skiriamos lėšos galėtų būti skiriamos dabarties pensininkams, kurie, kaip minėta, yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis yra 8–9 proc. EUROSTAT`o duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė 2021 m. vis dar buvo viena didžiausių ES. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analizėje pažymima, jog moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Pažymima ir tai, kad ne vienus metus Europos Komisija ragina Lietuvą mažinti nelygybę pirmiausia didinant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą. Pastaruoju metu Europos Komisijos ataskaitose Lietuvai pabrėžiama, kad gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su BVP yra vienas mažiausių ES. Tai atitinkamai lemia ir itin žemą socialinės apsaugos – socialinių išmokų ir paslaugų – finansavimą, kartu ir ribotą poveikį skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės mažinimu.
„Taigi, nors dabartinių pensininkų socialinio draudimo pensijos vienos mažiausių ES, didžiulės valstybės lėšos kasmet skiriamos skatinti kaupti ateities pensijai, nevertinant realaus šios paskatos poveikio sprendimui dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Atsižvelgiant į esamą finansinę situaciją valstybėje, galima sakyti, kad tokia sistema, kai lėšos skiriamos socialiai stipriausiems asmenims, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį“, – atkreipia dėmesį Seimo narė.
Be to, priduria ji, visų mokesčių mokėtojų finansuojamas pasirinktas pensijų sistemos modelis kaupiant pensiją privačiuose fonduose yra išskirtinai rizikingas, iš esmės neprognozuojamas arba itin sudėtingai prognozuojamas: „Privačių pensijų fondų rezultatai atskleidžia, kad visą kaupimo laikotarpį gautos investicinės grąžos vidurkis vos viršija infliaciją, o teigiamas augimas yra mažesnis negu vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo pensijos augimas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar pasirinktas pensijų kaupimo modelis pajėgus užtikrinti pensijų reformos siekiamą rezultatą – ženkliai prisidėti prie asmens socialinio draudimo pensijos?“
Taip pat pažymėtina, kad daugelyje valstybių būtent mokesčių lengvatos yra pasirenkamos kaip valstybės paskata papildomai kaupti pensijai. Taigi šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti valstybės prisidėjimo prie II pakopos modelį panaikinant įmokas iš valstybės biudžeto ir atitinkamais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais suteikiant teisę asmenims, kaupiantiems II pakopoje, susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų.
Todėl, siekiant užtikrinti konstitucinius socialinio solidarumo ir teisingumo principus, siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis. Pradedant nuo 2026 m., kasmet valstybės prisidėjimą siūloma mažinti 0,3 proc., kol 2030 m. jis prilygtų nuliui. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant GPM lengvatą II pakopos pensijų fondų įmokoms.
Pensijų kaupimo įstatymo pataisas taip pat pasirašė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Algirdas Butkevičius, Kęstutis Mažeika, Zenonas Streikus ir Zigmantas Balčytis.