„Situacija žemės ūkyje apverktina, visi sektoriai traukiasi ir Vyriausybės programoje surašyti rodikliai juda priešinga linkme. Taigi atsakomybė nuo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, į kurį vilčių turbūt jau niekas nededa, krinta premjerei ir visai Vyriausybei“, – pabrėžia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.
Šiandien per susitikimą Demokratų frakcijoje su žemės ūkio ministru K. Navicku ir per spaudos konferenciją žemės ūkio sektoriaus asociacijų atstovai pabrėžė, kad nei ministras, nei jo vadovaujama ministerija problemų ne tik kad nesprendžia, bet ir neturi jokio veiksmų plano, kaip tai padaryti.
Pavyzdžiui, nors pasėlių deklaravimas buvo baigtas jau birželį, ministras dar negali pasakyti, kiek mažins žadėtas išmokas.
„Akivaizdu, kad žadėtų didesnių išmokų žemdirbiai negaus ir tai kelia didelį nerimą, nes ūkininkai prisiimtus reikalavimus jau įvykdė (tai reiškia, kad jie patyrė ir visas su tuo susijusias žemės dirbimo, sėjos ir kt. išlaidas), bet ministras tik lapkritį spręs, kiek išmokų bus skirta faktiškai. Vis dėlto iš ministro atsakymų panašu, kad ūkininkai patys kalti – jie prisiėmė riziką, jog išmokos gali būti mažesnės 30 proc., be to, liko neaišku, ar ministerija apsiribos tokiu mažinimu“, – atkreipia dėmesį K. Mažeika.
Taip pat vis labiau blogėja ir pieno ūkio situacija – jau dabar už litrą pieno gaunama vidutiniškai 10 centų mažiau nei kaimyninėje Lenkijoje, uždaromi daugiau nei 100 karvių laikantys ūkiai. Nors ministras pripažino, kad pieno rinkai reikalingas reguliavimas, bet atsakymo, kaip tai padarys, nepateikė. O į kritiką dėl nevienodai mokamos paramos pieno gamintojams bandė teisintis, kad atsižvelgė į ūkių sąnaudas. Vis dėlto, tai neatitinka realybės, nes kokybiškesnį pieną gaminantys ūkiai patiria didesnes sąnaudas, tik būtent šie ūkiai ir negaus paramos. Kooperacija, galėjusi padėti ūkiams stiprėti, dėl neveikiančio Pieno įstatymo taip pat artėja prie bankroto ribos.
Kita svarbi problema – natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai. Šios teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Reikia pabrėžti, kad nauji apribojimai ūkininkams savo esme beveik atitinka žemės nacionalizavimą, nes ūkinė veikla šiose teritorijose bus taip smarkiai apribota, kad nebus įmanoma iš to gauti naudos. Be to, nors jau nuspręsta įvesti apribojimus, apie kompensacijas dar niekas nekalba, dėl jų ministerija galbūt spręs tik lapkritį.
Gerokai didesnio masto jau yra ir ekologinių ūkių susitraukimas – kaip ministras teigia, didžiausias šalies ekologinis ūkis priėmė sprendimą per dvejus metus pasitraukti iš ekologinės krypties. Vadinasi, reali situacija dar blogesnė, nei rodo statistika, bet, net ir suprasdamas sektoriaus skaudulius ministras, nesiima veiksmų sektoriui gaivinti.
„Žemės ūkio sektoriaus atstovai nuogąstauja, kad nieko nebus daroma, nes ministras nusprendė pralaukti šiuos metus, kol įvyks kiti rinkimai. Deja, neveiksnumas ne tik blogins dabartinę situaciją – visos problemos bus permestos būsimai Vyriausybei“, – sako Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Mažeika.
Olgos Posaškovos (LRS) nuotr.