Kertantys medžius verslininkai žino, kad finansinė atsakomybė bus juokinga

Kertantys medžius verslininkai žino, kad finansinė atsakomybė bus juokinga

Rimčiausio visuomenės susidomėjimo sulaukęs želdynų, medžių ir žaliųjų plotų naikinimas miestuose, vykdant statybas ar tvarkant gatves, kiemus, teisiniu požiūriu vis dar priskiriamas prie smulkiausių administracinių nusižengimų ir neužtraukia realios finansinės atsakomybės tokį nusižengimą darantiems juridiniams asmenims, pabrėžia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. Todėl artėjančioje Seimo rudens sesijoje būtina imtis Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų ir Administracinių nusižengimo kodekso pataisų, iš esmės keičiant šią situaciją.

Nupjovus vertingą šimtametį ąžuolą Vilniuje (beje, šį faktą pasmerkė aukščiausi valstybės vadovai), žala aplinkai nebuvo įvertinta nė 3 tūkst. eurų,  nors miesto meras grasino šimtatūkstantinėmis baudomis. Taigi būtų buvę nenuostabu, jei 9 medžius šalia Romaino Gary paminklo ketinę nukirsti verslininkai, būtų iš anksto apskaičiavę, kad blogiausiu atveju jiems grėstų vos keli šimtai eurų baudos.    

Vertinant valstybės politiką baudų už daromą žalą aplinkai srityje, verta pastebėti, kad svarbiausi pažeidimai, daromi juridinių asmenų, jau senokai perkelti iš Administracinių pažeidimų kodekso ir apibrėžiami Aplinkos apsaugos įstatyme ir ten baudų sumos yra nemenkos. Pavyzdžiui, už neteisėtą miško kirtimą, galima sulaukti ir 30 tūkst. (30 000) eurų baudos.

Kai kurie nusikaltimai gamtai šiemet jau net perkelti į baudžiamąjį kodeksą ir už juos galima netekti laisvės. Tačiau visi kiti mažiau reikšmingi pažeidimai reglamentuojami Administracinio nusižengimo kodekso tvarka ir ten už želdynų naikinimą, medžių kirtimą miestuose yra numatytos tik menkavertės baudos (nuo 180 iki 900 eurų) ir tik fiziniams asmenims (tarp jų – ir juridinių asmenų vadovams).

Rimtesnę finansinę atsakomybę (bet ne baudą!) medžius mieste neteisėtai kertantys juridiniai asmenys turi tik pagal Želdynų įstatymą, kur numatyta bendra nuostata, kad, neteisėtai sunaikinę želdinius ir (ar) padarę žalą želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Žalos aplinkai skaičiavimo metodika su įkainiais patvirtinta aplinkos ministro įsakymu, kuris palieka labai didelę laisvę pačioms savivaldybėms dėl žalos išieškojimo.

Iš viso šito galima daryti išvadą, kad vertingi medžiai, žalieji plotai miestuose beveik neapsaugoti nuo nekilnojamojo turto plėtros ryklių apetito, iš viso nėra universalių visoje Lietuvoje galiojančių baudų juridiniams asmenims, o savivaldybės, nors joms ir palikta laisvė nustatyti didesnius įkainius už žalą želdynams, nelinkusios jų didinti. Svarbiausias baudos ir žalos atlyginimo skirtumas yra net ne pinigų suma, o esminio teisingumo principo – atsakomybės neišvengiamumo – neišpildymas. Dažnu atveju net po teismų sprendimų pažeidimus padarę asmenys ginčija žalos dydžius ir galiausiai procesai užtrunka metų metus.

Pasidalinti: