Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai ketvirtadienį pokalbio iškvietė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kuriam kėlė klausimus dėl širdies ir kraujagyslių ligų gydymo Lietuvoje. Pasak parlamentarų, žmonės skundžiasi dėl laiku nesuteikiamos pagalbos, mirčių skaičiai šokiruoja, todėl būtina kuo greičiau imtis reikalingų gydymo priemonių.
„Šiandien minime Pasaulinę širdies dieną. Deja, džiaugtis tikrai neturime kuo. Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso mirė daugiau kaip 43 500 žmonių, 5 tūkst. daugiau nei prieš tai buvusiais metais. Daugiausia žmonių netekome dėl širdies ir kraujagyslių ligų – beveik 53 proc. visų mirties atvejų“, – teigia Seimo narys Algirdas Stončaitis.
Pasak jo, Lietuvos sveikatos sistemoje yra didžiulė prieinamumo problema kalbant apie savalaikės diagnostikos, reagavimo ir gydymo sritis.
„Prisiminkime visai neseniai įvykusį nelaimingą atvejį, kai Varėnos rajone netekome jauno žmogaus dėl jam nediagnozuotos ligos ir laiku nenukreipus jo į pagalbos suteikimą. Mirštamumas nuo širdies ligos Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje. Jis keturis kartus viršija ES vidurkį. Privaloma imtis skubių priemonių tokiai situacijai taisyti“, – pratęsė A. Stončaitis.
Seimo nario Algirdo Butkevičiaus teigimu, šiandien Lietuvos gyventojai kelia dvi didžiausias problemas – augančias energetikos kainas ir širdies bei kraujagyslių ligų gydymą.
„Sveikatos apsaugos ministerija akcentuoja sveikatos paslaugų prieinamumą, tačiau žmonėms tenka laukti ilgose eilėse norint patekti pas gydytojus. Senyvo amžiaus žmonėms, ypač gyvenantiems regionuose, sunku atvykti į sveikatos įstaigas, jie turi registruotis elektroninėse sistemose, o jomis sunkiai geba naudotis, namie neturi interneto. Gyventojai priversti laukti net 12-14 mėnesių, kad jiems būtų įdėtas širdies stimuliatorius“, – problemas vardijo parlamentaras A. Butkevičius.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažino, kad šiame sektoriuje yra ne viena problema.
„Tai ir paslaugų įkainiai, informacinių technologijų sistemos, vadyba. Norime nuo kitų metų turėti reglamentuotą pacientų „kelią“ – aiškų algoritmą, kas kada ir kam siunčia gydymui pacientus“, – kalbėjo A. Dulkys.
Pasak ministro, dabartinė Vyriausybė planuoja tęsti ankstesnius projektus – profilaktikai ir širdies nepakankamumo gydymui skirtas programas, infarktų klasterį, didinti finansavimą.
Vis dėlto susitikime dalyvavusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Jelena Čelutkienė kalbėjo, kad tikėtis pažangos galima tik konsolidavus ir turint atskirą investicinę programą, kuri sujungtų gydymo paslaugas nuo prevencijos iki intervencijos.
„Mūsų žmonės miršta nesulaukę pensinio amžiaus. Mes čia, Lietuvoje, prarandame žmonių gyvybes kaip kare. Praėjusiais metais nuo Covid-19 pandemijos mirė 7 tūkst. asmenų, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 24 000. Šiandien vis dar pasigendamame numatyto finansavimo kraujotakos sistemos ligoms gydyti. Kardiologų bendruomenė nori perspėti visus, kad ambicingi tikslai išvengti širdies ligų sukelto mirtingumo nebus pasiekti, jei situacija nesikeis“, – pabrėžė prof. J. Čelutkienė.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro vadovas, Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas prof. habil.dr. Pranas Šerpytis antrino, kad kardiologijos paslaugų prieinamumas Lietuvoje nėra pakankamas, be to, jis vis dar netolygus.
„Deja, vieni pacientai gali prieiti prie gydymo, o kiti – ne. Be investicinės kardiologijos programos nepadarysime pažangos“, – sakė prof. habil.dr. P. Šerpytis.
Frakcijos atstovai sutarė po pusmečio dar kartą susitikti su ministru A. Dulkiu ir apžvelgti, ar situaciją dėl širdies ir kraujagyslių ligų pavyko pagerinti.
LRS nuotrauka.