Giedrimas Jeglinskas. Trumpas, Grenlandija ir Lietuvos vieta globaliame žaidime

Giedrimas Jeglinskas. Trumpas, Grenlandija ir Lietuvos vieta globaliame žaidime

Grenlandijos klausimas iš Pasaulio ekonomikos forumo Davose iš darbotvarkės išgaravo taip pat greitai, kaip ir atsirado. Priežastis aiški – šiandien daugelį svarbių pasaulio įvykių koreguoja vienas žmogus: JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai gali mums patikti arba ne, bet svarbiau suvokti naująją geopolitinę realybę. Šioje realybėje veikia ir Lietuva. Todėl turime sau nustoti meluoti ir išmokti veikti aktyviai, ginant savo saugumo interesus bei laisvę.

Prezidento Trumpo komunikacija ir bendravimas – nekonvenciniai. Jie laužo nusistovėjusias taisykles, priverčia krūpčioti ar vartyti akis. Nepaisant to, šeštieji jo valdymo metai leidžia įžvelgti tam tikrą stabilumą nestabilume – D.Trumpas visada siekia stebinti, nes tai jo politinio veikimo stilius. Būtent šiame stiliuje, nuolatinio stebinimo ir provokacijų, atsirado Grenlandijos tema, sukėlusi audringas reakcijas Europoje. Arkties saugumo spragos Europos „trolinimas“ dėl Grenlandijos, kaip tai pavadino kai kurie Europos lyderiai, buvo įvardytas kaip raudonų linijų peržengimas – beveik karo pavojaus signalas. Lietuvos politinėje ir socialinėje erdvėje taip pat pasigirdo gąsdinimų, esą JAV „nebegins“, o Amerika „išdavė“. Šioje situacijoje svarbu atskirti emocinę reakciją nuo strateginio vertinimo ir prezidento Donaldo Trumpo komunikacinį stilių vertinti kaip politinį metodą, o ne tiesioginį ketinimą veikti.

Bendraujant su dabartiniais ir buvusiais JAV generolais, politikais bei analitikais, pastarosiomis savaitėmis visi, be išimties, kraipėme galvas. Akivaizdu, kad karinės galios panaudojimas siekiant perimti Grenlandiją JAV būtų tarsi įvartis į savo vartus. Tačiau karinio scenarijaus tikimybė visada buvo tik teorinė (ir komunikacinė). Nei Kongresas, nei Amerikos visuomenė niekada nepritartų tokiai operacijai.

Tačiau Arkties saugumo klausimas išlieka ypač aktualus, o Grenlandija užima esminį geostrateginį vaidmenį. Užtenka pažvelgti į pasaulio žemėlapį per Šiaurės ašigalio prizmę. Tirpstant Arkties ledui, Rusija ir Kinija ženkliai didina savo pajėgumus šiaurėje. Rusijos viršgarsinės raketos, jei būtų paleistos į JAV, praskristų būtent virš Grenlandijos. NATO, įskaitant JAV, daugelį dešimtmečių ignoravo Arkties saugumo svarbą. Tuo tarpu D.Trumpas tai aktualizavo be diplomatinių išvedžiojimų – tiesmukiškai, bet, būkime realistai, pagrįstai. Galime ginčytis dėl formos, bet ne dėl paties klausimo svarbos. Naujojo susitarimo dėl Arkties saugumo, kurį paskelbė Trumpas, kontūrai ir detalės paaiškės greitu metu. Jau dabar aišku, kad NATO turės svarbią rolę. Tai dar kartą patvirtina mano ilgai kartojamą teiginį: NATO veikia, NATO stiprėja, ir, nepaisant dažnų nesutarimų tarp sąjungininkų, Aljansas užtikrina efektyvią gynybą bei atgrasymą. Per savo 77-erius gyvavimo metus NATO išgyveno daugybę krizių – nuo Sueco kanalo krizės iki Irako invazijos 2003 metais, ir iki dabartinių iššūkių. Aljansas nuolat keitėsi, adaptavosi ir visada iš krizės išeidavo sustiprėjęs.

Suprasti Amerikos vidaus politikos skaudulius

Kalbant apie Ameriką, svarbu nepamiršti, kad jos užsienio politika visada yra išvestinis vidaus politikos produktas – ir būtent ši sąsaja lemia, kaip šalies vidiniai iššūkiai bei pasiekimai atsispindi jos globalioje veikimo strategijoje. Artėjant 250-ajam JAV gimtadieniui, Amerikos ekonominis garvežys nesustabdomai lekia pirmyn. Akcijų rinkos nuolat flirtuoja su visų laikų rekordais, o technologijų lyderiai investuoja šimtus milijardų į dirbtinio intelekto infrastruktūrą, kuri taps ateities ekonomikos pagrindu.

Kita vertus, amerikiečių kasdienybę vis labiau veikia įperkamumo iššūkiai: auganti infliacija, sunkiai įperkamas nekilnojamas turtas, didėjantis nedarbas ir brangstanti degalų kaina. Prezidentas D.Trumpas nuo pat pradžių deklaravo, kad jo prioritetas – stiprinti Amerikos ekonomiką. Drąsiai ėmėsi muitų politikos prieš kitas valstybes. Deja, JAV pakeltų muitų efektas kitoms šalims išlieka aštriu diskusijų objektu, o naujausia Kylio pasaulinės ekonomikos instituto studija rodo, kad net 96 proc. muitų kainos sumoka būtent JAV įmonės ir vartotojai, o ne užsienio importuotojai. Ir tai nėra palanku D.Trumpui.

Visi vidaus ir užsienio politikos viražai JAV šiuo metu susiveda į šių metų lapkritį vyksiančius Kongreso rinkimus. Demokratų pergalė Atstovų rūmuose ar net Senate galėtų tapti tramplinu demokratams laimėti 2028 m. Prezidento rinkimus. Ir tai nėra nerealu. Prognozių platforma „Polymarket“, kurioje vertinami politiniai ir ekonominiai įvykiai, rodo, kad tikimybė, jog demokratai laimės Atstovų rūmus, siekia apie 70 proc., o Senatą – apie 30 proc. Prezidentas Trumpas gerai suvokia, kad toks rezultatas būtų jo aštuonerių metų veiklos paneigimas. Todėl visa tai, kas vyksta dabar JAV – nuo saugumo stiprinimo kovojant su nelegalia imigracija, iki Federalinio rezervo (FED) pirmininko apkaltos siekiant mažesnių palūkanų normų, nuo kredito kortelių palūkanų apribojimų iki Venesuelos naftos gavybos didinimo, nuo technologijų gigantų spaudimo prisiimti elektros kainos augimą iki apribojimų instituciniams investuotojams pirkti būstus – skirta tam, kad lapkričio 3 dieną amerikiečiai jaustųsi, jog jų gyvenimas su D.Trumpu gerėja. Akivaizdu, kad D.Trumpo užsienio politika tarnauja vidaus politikos tikslams. Tačiau nė akimirkos nereikėtų abejoti – JAV išlieka galingiausia pasaulio valstybė, gebanti pakreipti pasaulio įvykius pagal savo interesus. Todėl kaip niekad svarbu, kad šie interesai sutaptų su demokratinio pasaulio interesais. Lietuvos pozicija galių žaidime Kaip išgyventi Lietuvai šiame sudėtingame ir kintančiame geopolitiniame fone? Stiprindami save, turime išlikti su JAV, nes alternatyvos Amerikos galiai nėra. Europa išlieka susiskaldžiusi ir kariškai nepasirengusi, jos gynybos pajėgų stiprinimo procesas užtruks dešimtmečius. NATO, kartu su Amerika, išlieka mūsų saugumo stuburu. Todėl turime šį stuburą stiprinti: didinti energetikos ir ginkluotės pajėgumus, išlaikyti JAV karių buvimą bei užtikrinti dalinių kovinę parengtį. Seniai diskutuotas Klaipėdos giliavandenis uostas ir Šiaulių oro uostas galėtų tapti JAV karinių pajėgų placdarmais. Kuo daugiau Amerikos Lietuvoje, tuo didesnis mūsų saugumas.

 

Pasidalinti: