Na štai, metų pradžiai, NSGK pirmininko prognozės / tendencijos 2025-iems, tiesiai iš Seimo III rūmų 5 aukšto. Dešimt teiginių, ir, po kai kuriais, efektas bei svarba Lietuvai.
1. Kartu su Donaldo Trumpo inauguracija sausio 20 dieną, pasaulis taps sąlyginai saugesnis. Skamba kiek netikėtai, tačiau pastarasis dešimtmetis parodė labai aiškiai, kad laisvajam pasauliui reikalinga JAV lyderystė, o prezidento turi bijoti autokratai ir diktatoriai. Šį neapibrėžtumą ir atneša prezidentas Trumpas. Todėl „blogio ašis“ susilaikys nuo ribas peržengiančio eskalavimo. Tuo pačiu, sabotažo, diversijų, kibernetinių, hibridinių išpuolių tik daugės.
2. Europoje tęsis postūmis į dešinę. Laisva ir liberali migracijos politika baigiasi. Į saugumą orientuota nacionaline galia grįsta politika grįžta. 2024 metų rinkimai tai parodė, o 2025-ieji tai dar labiau išryškins. Vokietijos bei Čekijos parlamentiniai, Rumunijos ir Lenkijos prezidentiniai, bei Italijos savivaldos rinkimai, manau, neginčijamai parodys tą pačią kryptį, ir tuo pačiu naujus iššūkius senajam kontinentui.
3. Europa geopolitiškai toliau silps. Tikiuosi tai laikina, nes politinis poslinkis į dešinę teoriškai turėtų reikšti didesnį dėmesį į saugumą ir gynybos pajėgumus. Visgi, 2025 metai greičiausiai netaps lūžio ar proveržio metais. ES gynybos iniciatyvos tik gimimo stadijoje, o nacionaliniu lygiu suvokimas, kad reikia investuoti į karinius pajėgumus neturi plataus konsensuso. Be rimtų karinių pajėgumų, Europa toliau tols nuo geostrateginio galios žaidėjo statuso, tuo pačiu Europos Sąjunga nebus aktuali ieškant karinių konfliktų sprendimų. Dėl smunkančio ekonominio konkurencingumo net ir socialinis modelis patirs milžinišką spaudimą permainoms. O permainos, tai – terpė augti susiskaldymui.
4. Europos ekonomika ir kas beliko iš „globalizacijos“ susidurs su milžiniškais iššūkiais. Tarifų politika inicijuojama Trumpo administracijos bus vienas iš faktorių stumtelsiančių Europos (ir ne tik) ekonomiką link nuosmukio. Jau dabar konsensusas dėl Europos Centrinio Banko palūkanų yra kad jos leisis iki 2 proc. Ekonomikai buksuojant, palūkanos gali ridentis žemyn dar greičiau. Bet be monetarinės politikos įrankių, sudėtinga įsivaizduoti kaip dar galima stumtelti Europos ekonomiką link konkurencingumo.
Vokietija, ilgametis Europos sąjungos ekonomikos variklis, buksuoja nes automobilių pramonė nepersiorientavo laiku. Mario Draghi savo magnus opus dėl Europos konkurencingumo sako aiškiai – reikia daugiau ir efektyvesnių investicijų. Kaip tai padaryti susiskaldžiusioje Europoje išlieka didysis klausimas (bet mes čia turime kalbėti ne tik siaurai apie ekonomiką. Ekonominis augimas Europoje duoda pagrindą didinti gynybos išlaidas. Jei ekonomika stos – atsiminkime 2009 pasaulinę finansų krizę – motyvacija investuoti į saugumą Europos šalyse toliau kris. Taip, struktūriškai Lietuvos ekonomika yra geroje padėtyje ir mes politiškai esame teisingame kelyje su gynybos finansavimu, bet būtų naivu tikėtis, kad recesija Europoje nepaveiktų Lietuvos. Lygiai taip pat, mums ir mūsų saugumui, reikia, kad visa Europa investuotų. Būtent todėl, Europos ekonomikos trapumas, mano nuomone, yra didžiausia 2025-ųjų metų rizika viso kontinento, mūsų regiono ir Lietuvos saugumui.)
5. „Pauzės“ Ukrainoje nebus. Ukraina – sudėtingiausias klausimas prognozėms. Pauzė greičiausiai neįvyks, ir, manau, kad to priežastys bus aiški JAV parama Ukrainai (politinė ir materialinė). „Lend-lease“ tipo sandoris, kuris apimtų JAV karinę paramą kartu su Europos finansiniais įsipareigojimais, panaudojant ir tarifų politikos įrankius, turbūt išlieka geriausias būdas Amerikai „sumotyvuoti“ Europą ir tuo pačiu padėti Ukrainai sėsti prie derybų stalo su reikiamais svertais. Prie to turėtų prisidėti ir apverktina Rusijos ekonomikos situacija. Visgi, tokiomis sąlygomis, Rusija nebus suinteresuota nei pauze, nei derybomis, todėl derybos nebūtinai įvyks, o kariniai veiksmai tęsis.
6. Tyla prieš audrą Azijoje. Ateinantys ketveri Trumpo administracijos metai reikš, kad mes greičiausiai nematysime kinetinio karo Azijoje, nors taip vadinamas informacinis ar hibridinis karas jau vyksta ir jis tik labiau intensyvės. Ginklavimosi lenktynių startas jau duotas ir Azijoje matysime ženklų gynybos išlaidų pagreitėjimą. Nuo Japonijos iki Pietų Korėjos, nuo Taivano iki Australijos, gynybos asignavimai augs sparčiau nei kitur pasaulyje. Kinijos veiksmai siekiant dominuoti regioną taps vis dažnesni, ypač stojant šalies ekonomikai, o „imperatoriui“ Xi ieškant kaltų už šalies sienų.
7. Autonomija visur. Jei mes vis dar to nematome, tai pats laikas atsimerkti. Bepiločiai – ore, ant žemės, ant vandens ir po vandeniu – tai realybė ateinanti iš Ukrainos, Artimųjų Rytų, pietų Kaukazo. Ir jei ši karybos charakterį daužanti tendencija dar nepersismelkė mūsų pajėgumų plėtros procesuose, tai mes jau vėluojame. Mark Milley, buv. JAV kariuomenės vado, teigimu per artimiausius dešimt metų ketvirtis JAV pajėgumų bus „autonominiai“ ir robotizuoti. Jungtinės Karalystės strateginė gynybos peržiūra pabrėš dvi esmines kryptis: skaitmeninis domenas kaip karinių pajėgumų stuburas IR autonomija (be kelių tipų dronų, kurioje dar karinių pajėgumų srityje DOMINUOS bepiločiai? Autonominiai HIMARS jau bandomi JAV, ar mes ten pat?)
8. Skaitmeninis domenas – karinių pajėgumų stuburas. Skaitmenizacija – debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas, kosmoso komunikacijos – tai karinio pranašumo šaltinis sparčiai besikeičiančiame mūšio lauke. Elektroninės kovos Ukrainoje yra tik daigeliai to technologinio proveržio, kuris dominuos karybą dešimtmečio pabaigoje. Būtinos masiškos investicijos į karinę skaitmenizavimą, deja, to kitais metais Europoje dar nepamatysime (investicijos į skaitmeninį stuburą turėtų tapti prioritetu, be saugios ir greitos komunikacijos, kuri bus pagrįsta DI – net ir tankai tampa brangiais bet beverčiais taikiniais.)
9. Konsolidacija gynybos pramonėje. JAV suinvestuoti milijardai, net ir Europoje, su valstybių pagalba, į gynybos ir dvigubos paskirties startuolius investicijų daugėja. Kiti metai, tai konsolidacijos pradžia, kuri, tikėtina, peraugs į dar didesnį mastą 2026-aisiais. Šimtai dronų gamintojų ateinančių į Europos rinką su esmine teze – parduosim Ukrainai – nėra tvarus verslo modelis. Todėl susijungimai, „mirtys“ ir persiorientavimas į kitas sritis yra neišvengiami. Jau brandesnėse technologijose, mes pagaliau išvysime augančių gynybos biudžetų alokacijas į gyvybiškai reikalingus projektus – amunicijos gamyklos, infrastruktūros investicijas, komponentų gamyba. Krentančios palūkanos Europoje įgalins efektyvesnį finansavimą, nors skeptiškai vertinčiau EIB ir kitų Europos bankų įsitraukimą į gynybos ir dvigubos paskirties projektus. Gaila (gynybos pramonė – tai šansas Lietuvos ekonomikai, kaip investuosime į savo „nacionalinius čempionus“ siekiant, kad jie nemirtų, pereitų „mirties slėnį“, bei taptų regioniniais ir globaliais žaidėjais?)
10. Branduoliniai pajėgumai išliks vieninteliu patikimo atgrasymo elementu. Nieko naujo niekas neišrado ir 2025-ais nesugalvos. Putinas toliau naudos branduolinio šantažo kortą, nors ir nepasieks savo tikslų. Kita vertus, turtingos valstybės – nuo Pietų Korėjos iki Saudo Arabijos akylai stebės ir vertins savo galimybes tapti šio klubo narėmis.