Giedrimas Jeglinskas. Gynybos bankas stipresnei Europai

Giedrimas Jeglinskas. Gynybos bankas stipresnei Europai

Pasaulis išlieka pavojingas. Nesiliaujant karui Ukrainoje, didėjant neramumams Artimuosiuose Rytuose bei augant įtampai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, gynybos ministerijos visoje Europoje ir už jos ribų susiduria su nepagražinta tikrove: jų finansinės ir operacinio veikimo sistemos nebeatitinka savo paskirties.

Reikia skubiai priimti transformuojančius sprendimus – vien tik laipsniškų patobulinimų gynybos finansavime nepakaks. Vienas iš galimų variantų yra Europos Sąjungoje svarstoma kurti gynybos specialiosios paskirties įmonė (angl. special purpose vehicle, SPV), kurią galimai administruotų Europos investicijų bankas (EIB).

Visgi, egzistuoja ir kitas, visapusiškesnis, projektas. „Atlantic Council“ publikavo tyrimą, kuriame Rob Murray, buvęs NATO inovacijų vieneto vadovas, pristatė gynybos, saugumo ir atsparumo banko (toliau „gynybos bankas“) – tarptautiniu lygmeniu valdomos institucijos, sukurtos spręsti sistemines gynybos finansavimo problemas, idėją.

Gynybos ministerijos NATO šalyse susiduria su trimis tarpusavyje susijusiais iššūkiais. Pirma, valstybėms reikia kur kas daugiau lėšų siekiant atremti didėjančias grėsmes saugumui. Antra, net turint didesnį biudžetą, dėl morališkai pasenusių, biurokratizuotų ir nenuoseklių viešųjų pirkimų sistemų ministerijoms sudėtinga veiksmingai ir greitai paskirstyti išteklius. Galiausiai, net kai viešieji pirkimai vyksta sėkmingai, privačiojo sektoriaus tiekėjai, ypač mažesnės įmonės, dėl komercinių bankų atitikties reikalavimų susiduria su sunkumais užtikrinant tvarų finansavimą, kurio reikia svarbiausių komponentų gamybai.

Gynybos banko modelis tiesiogiai sprendžia minėtus iššūkius siūlydamas visapusišką ir tvarų požiūrį į gynybos finansavimą sąjungininkams NATO ir ES. Šis konceptas pasinaudoja daugiašalių skolinimo institucijų teikiamais privalumais ir kartu kuria naujus mechanizmus, kurie yra pritaikyti įveikti unikalius šiuolaikinės gynybos srities iššūkius.

Kalbant apie kapitalo pritraukimą, gynybos bankas išleistų AAA reitingo obligacijų ir taip sumažintų skolinimosi išlaidas fiskaliniu požiūriu suvaržytoms šalims. Teikdamas ilgesnio termino paskolas, bankas užtikrintų prognozuojamą ir tvarų gynybos modernizavimo finansavimą. Banko valdymo struktūros susietų finansavimą su kolektyvinio saugumo tikslais, pavyzdžiui, ginkluotės sistemų atnaujinimu ir investicijomis į virsmo technologijas, kurios dominuos karybos ateityje.

Kalbant apie finansavimo poreikį, gynybos bankas teiktų garantijas komerciniams bankams ir mitiguotų rizikas, kurios leistų tiekėjams gauti paskolas taip užtikrinant likvidumą visoje gynybos sektoriaus tiekimo grandinėje. Per sandorių kofinansavimą, atsirastų galimybės ir paskatos pritraukti privačius institucinius investuotojus, įskaitant pensijų fondus, kurie galėtų investuoti bendrai su banku ir kitais sindikatų dalyviais gerokai padidinti turimo kapitalo aprėptį.

Siūlomas banko modelis atitinka plačiai įsitvirtinusį daugiašalių skolinimo institucijų, pvz., Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar Pasaulio banko modelius, skirtumas tik tas, kad gynybos bankas būtų pirmasis tokio tipo skolintojas gynybos, saugumo ir atsparumo srityse.

Briuselyje vystomas SPV modelis yra gera iniciatyva, tačiau turi struktūrinių trūkumų ir yra pernelyg siaurai sutelktas į obligacijų rinkas, užuot išnaudojęs platesnes kapitalo rinkas. Gynybos srityje, EIB įgaliojimuose pirmenybė teikiama dvejopo panaudojimo technologijoms – tokioms, kurios pritaikomos ir civilinėje, ir karinėje srityse, o tai riboja SPV galimybes finansuoti ypatingos svarbos ginkluotę, pvz., tiksliuosius šaudmenis, dronus ir sunkiąją ginkluotę.

Be to, SPV pilnai neišnaudotų EIB‘o AAA kredito reitingo galimybių, nes obligacijos būtų susietos su bendru dalyvaujančių valstybių, iš kurių daugelis neturi AAA reitingo, kreditingumu. Dėl šios priežasties vyriausybių skolinimosi kaštai būtų didesni lyginant su gynybos banko teikiamomis galimybėmis.

SPV veiktų tik kaip finansų tarpininkas, bet nebūtų strategiškai būtinų reformų varomoji jėga. Jei SPV būtų administruojama EIB ar kitos esamos daugiašalės institucijos, jai stigtų konkrečiai pritaikyto valdymo modelio, reikalingo siekiant laikytis gynybos srities prioritetų ar tobulinti viešųjų pirkimų sistemą. Galiausiai, pagal koncepciją, SPV yra laikina priemonė su ribotu tikslu. O štai gynybos bankas sumanytas kaip nuolatinė ir ilgalaikių tikslų siekianti institucija.

Gynybos finansavimas yra kryžkelėje. Pasiūlymas steigti SPV yra ėjimas teisinga linkme, tačiau iš esmės toks žingsnis yra pernelyg ribotas, kad įveiktų sisteminius iššūkius, su kuriais tenka susidurti valstybėms. Gynybos banko pasiūlymas – lanksti ir tvari alternatyva. Planas siūlo ne tik mažiausias skolinimosi sąnaudas valstybėms, bet ir finansavimą ilgesniam laikotarpiui bei struktūrinį pagrindą, reikalingą norint efektyviai veikti ir gebėti prisitaikyti laikui bėgant. Ir turbūt svarbiausia – gynybos bankas sustiprintų Europą gynybos ir karinėje sferoje, o tai yra būtina sąlygą Europos išlikimui ir klestėjimui.

Straipsnio originali versija buvo išspausdinta The Financial Times, 2024 m. gruodžio 11 d.

Pasidalinti: