Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai ketvirtadienį pokalbio iškvietė Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų ir finansų viceministrą Gediminą Norkūną. Parlamentarams pasipiktinimą kelia valstybių institucijų negebėjimas imtis veiksmų, kai komerciniai bankai skaičiuoja rekordinius viršpelnius, o tuo pačiu metu Lietuvos žmonės, pasiėmę paskolas, skursta.
Pasak Seimo narės Laimos Mogenienės, susidariusi situacija dėl komercinių bankų viršpelnių rodo visišką jų nesolidarumą su visuomene.
„Žmonės, iš kurių dauguma yra jaunos šeimos, pasiėmę paskolas dabar skursta. Negali būti taip, kad žlungant žmonių finansinei gerovei, šeimoms patiriant sunkumus, bankai, kaip teigiama, sugeba pasiekti „visų laikų geriausią pelno rezultatą“. Ar mums svarbu, kad Švedijos bankai su savo pelnais gerai gyventų, ar kad Lietuvos žmonės išgyventų?“, – pasipiktinimą bankų veikla neslėpė L. Mogenienė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pritarė, kad finansų situacija yra unikali, kai Europos Centriniam Bankui taip sparčiai didinant palūkanų normas, komerciniuose bankuose yra didelis turto likvidumas, bendrai siekiantis apie 17 milijardų eurų. Tačiau, anot jo, žmonės, kurie dabar patiria finansinius sunkumus, turėjo patys įsivertinti mokumo rizikas paskolos ėmimo metu, o ne joms jau išaugus.
Demokratų teigimu, tokiais žodžiai Lietuvos bankas akivaizdžiai kratosi atsakomybės, ją permeta ant paprastų žmonių pečių, ir negeba valdyti situacijos.
„Reikia atskirti du dalykus – paskolą ir indėlius. Indėlius bankuose deda žmonės, kai turi laisvų pinigų. Paskolą žmogus ima norėdamas pagerinti savo gyvenamąją aplinką negalėdamas to padaryti savo santaupomis. Tačiau jis nežino, kaip keisis ilgainiui palūkanų situacija. Mes, kaip politikai, turime susitarti, kad visoje Europoje sąlygos žmonėms būtų panašios, o ne kaip yra dabar, kad Lietuvoje vienos iš didžiausių palūkanų normos. Todėl kyla klausimas ir Finansų ministerijai, ar Lietuva kelia šį klausimą euro zonos valstybių finansų ministrų pasitarimuose?“, – klausimą kėlė Seimo narys Zigmantas Balčytis.
Susitikime dalyvavęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas pateikė preliminarią 2023 metų bankų viršpelnio prognozę. Ji rodo, kad nuo įprastų 200 mln. eurų metinio pelno komercinių bankų pelnas šiais metais gali išaugti iki daugiau kaip vieno milijardo eurų.
Demokratai pabrėžia, kad Lietuvos paskolų sistema sukonstruota bankų naudai, kadangi didėjant palūkanoms, jų našta perkeliama žmogui. Dar blogiau, kai patys bankai nustato aukštas palūkanas finansiškai stabiliose situacijose, kurių nelemia kokie nors neprognozuoti išorės veiksniai.
Aptarė bankams numatomą „solidarumo mokestį“
Finansų ministerijos atstovas parlamentarams pristatė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuris būtų taikomas komerciniams bankams, pasiekiantiems viršpelnius nuo 800 mln. eurų. Pasak jo, gautos lėšos būtų skiriamos karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros Lietuvoje projektams finansuoti.
Parlamentarė Rima Baškienė pažymėjo, kad svarbu rūpintis šalies gynyba, tačiau taip pat reikia matyti pagalbą žmogui, ko šiuo metu pasigendama iš Lietuvos banko.
„Šitame pasitarime mes neišgirdome, kad bankai pamatytų žmogų, kuris pasiėmė paskolą ir kuris sukaupė jiems didžiulius turtus. Tačiau kalbama apie tai, kad bankai nenukentėtų. Turime galvoti apie „lubas“ bankuose augančioms ir žmones gąsdinančioms palūkanoms. Galbūt svarstyti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, kad paskolą paėmusios jaunos šeimos neprarastų būsto“, sako R. Baškienė.
Seimo nariams jau dabar kyla klausimas, kodėl „solidarumo mokestį“ bankams planuojama taikyti tik nuo 800 mln. eurų metinio viršpelnio, o ne nuo 400 mln., eurų, kuris yra pakankamai didelis.
Demokratai, „solidarumo mokesčio“ įstatymo projektui pasiekus Seimą, atidžiai jį vertins ir siūlys tokius sprendimus, kad lėšos iš uždirbtų bankų viršpelnių būtų nukreiptos į žmonių finansinė gerovės stiprinimą, taip atstatant socialinį teisingumą.
Be to, parlamentarai atkreipia dėmesį ir į tai, kad verslininkai skundžiasi komercinių bankų veikla – jų įprastinės operacijos sulaikomos dažniausiai dėl sandorių su trečiosiomis šalimis. Nors Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įtvirtina vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, tačiau dažnu atveju operacijų sustabdymas būna nepagrįstas, o verslas patiria didžiulius nuostolius, kas atliepia šalies ekonomikai.
Pasak Laimos Mogenienės, šis klausimas buvo keliamas trečiadienį vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kurio metu paaiškėjo, kad smulkieji verslininkai susiduria su didelėmis problemomis.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ yra antra didžiausia opozicinė frakcija, turinti 16 parlamentarų.
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Ilona Šilenkova)