Antradienį Seime Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašys Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Taip šiemet įsteigta partija, siekdama užtikrinti ilgalaikį švietimui būtiną stabilumą ir finansavimą, prisidės prie kitų parlamentinių partijų, kurių vadovai taip pat pasirašė šį susitarimą.
„Reikalingus pokyčius švietimo ir mokslo sistemoje inicijavome dar mūsų vadovaujamoje Vyriausybėje. Buvome parengę ir nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą. Deja, dėl, matyt, politinių ambicijų, ne visos partijos sutiko jį tuo metu pasirašyti. Vis dėlto toks susitarimas yra būtinas, kad Lietuva pagaliau turėtų tinkamą ilgalaikę, efektyvią nacionalinę švietimo ir mokslo strategiją, atliepiančią bendruomenių ir valstybės poreikius“, – teigia S. Skvernelis.
Parlamentaras pažymi, kad nemažai susitarime numatytų siekių tęsia praeitos Vyriausybės pradėtus darbus. Pasak S. Skvernelio, nuo 2016 metų reikšmingai didinti mokytojų, dėstytojų, kitų švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimai ir toliau turės būti keliami, kad, kaip buvo sutarta ankstesnėje Vyriausybėje, mokytojų atlyginimas per artimiausius metus pasiektų 130 proc., o dėstytojų ir tyrėjų – 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Be to, susitarime numatyta didinti valstybės finansavimą mokslui, plėtoti ikimokyklinį ir įtraukųjį ugdymą bei kt.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 metais tekstą. Pasak šios frakcijos narės, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos prof. Vilijos Targamadzės, švietime turi būti numatytos aiškios jo plėtotės kryptys, taip pat įgyvendinama kontrolė, kaip jos yra vykdomos.
„Švietimas yra pakankamai inertiška sistema, todėl neįvertinus konteksto ir siekiamų tikslų nedera inicijuoti staigių pokyčių ir švietimo bendruomenei netektų nuo rinkimų iki rinkimų gyventi nežinioje ir neapibrėžtume. Tačiau stovėti vietoje negalima, todėl bendrai su politikais, švietimo ir mokslo, savivaldos bendruomenėmis sutarti pokyčiai turi būti įgyvendinami“, – teigia prof. V. Targamadzė.
Vis dėlto parlamentarė pabrėžia, kad kyla abejonių dėl tam tikrų Vyriausybės planuojamų darbų švietime. Jos teigimu, pavyzdžiui, sutarta didinti savivaldybių savarankiškumą, bet Vyriausybės inicijuojamoje bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkoje, Tūkstantmečio mokyklų programoje nėra aiškių požymių dėl savivaldybių savarankiškumo stiprinimo.
Atsižvelgiant į tai, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris nagrinės, ar Vyriausybės nutarimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo neprieštarauja Konstitucijai.
Susitarimo pasirašymas vyks Seime, birželio 7 d., 14.30 val. Lietuvos Tarybos salėje (I rūmai, 2 a.).
Jame planuoja dalyvauti Prezidentūros, Vyriausybės, Darbo partijos, Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos švietimo tarybos nariai.