Vakarykštis užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interviu sukėlė nepagrįstų baimių dėl Lietuvos saugumo ir pasiuntė ypač blogą žinutę potencialiems investuotojams. „Šaliai reikalinga nacionaliniams interesams atstovaujanti politika, o ne chaosą ir nežinojimą ką daryti demonstruojanti Užsienio reikalų ministerijos ar prezidentūros komunikacija“, – sako Demokratų „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas.
Jo pastebėjimu, manipuliavimas galimos agresijos prieš Baltijos šalis terminais – dar vienas pavyzdys, kai dėl savireklamos ir skambių pavadinimų žiniasklaidoje pateikiamos politinės manipuliacijos, o pagrįsti argumentai ir faktai tarsi pamirštami. „Tai nesyk teko matyti dirbant NATO – tikrai neatrodome solidžiai ir patikimai kritikuodami artimiausius partnerius, nors patys neatliekame namų darbų. Negana to, tokie pasisakymai tiesiogiai atliepia Lietuvos, kaip nepatikimos partnerės, tam tikros išsišokėlės, įvaizdį“, – sako G. Jeglinskas.
Jis pažymi, kad ministro G. Landsbergio išsakytos tezės atsakomybę už neatliktus darbus valstybės saugumo stiprinimo srityje bando nukreipti nuo koalicijos (beje, Lietuvą valdančios pastaruosius trejus metus) ir saugumą paversti dar viena abstrakčia filosofine diskusija.
„Norint pokyčių ir saugumo aplinkos dinamikos, būtina dirbti, o ne baksnoti pirštu, kad aplinka kalta. Kviečiu tiek ministrą, tiek šalies prezidentą užtikrinti piliečius, kad saugumo situacija nėra kritinė, ir pasiųsti aiškų signalą, kad Lietuva kartu su savo partnerėmis dirba kryptingai ir yra pasirengusi pasitikti visus galimus iššūkius“, – pabrėžia G. Jeglinskas.
Jo teigimu, mes ne vieninteliai, suvokiantys Rusijos grėsmę, bet ne paniką kelti reikia – būtini aiškūs Lietuvos interesus ginantys prioritetai: aiški užsienio politikos kryptis, stiprinanti Lietuvos bendradarbiavimą su kitomis demokratijomis, veiksmų koordinavimas su svarbiausiais sąjungininkais, užsienio politikos lyderystė ir atsakomybė šalies viduje.
„Gynybą ir atgrasymą stiprinanti saugumo politika prasideda nuo aiškios saugumo vizijos, ateinančios iš aukščiausio politinio lygmens. Iš šios vizijos iškyla konkretūs prioritetai – stipri kariuomenė, sąjungininkai čia ir dabar, atspari visuomenė. Kad atgrasymas veiktų, privalome tinkamai finansuoti visus saugumo prioritetus“, – atkreipia dėmesį demokratų kandidatas į prezidentus.
Taip pat, priduria G. Jeglinskas, ne mažiau svarbu suprasti, kur investuosime papildomus saugumui planuojamus milijardus. Kaip mūsų atgrasymo ir gynybos strategijas pakeitė pamokos iš Ukrainos? Kaip technologinė revoliucija keičia skaičiavimus tiek Ukrainoje, tiek, potencialiai, Lietuvoje? Kokių sąjungininkų pajėgumų vis dar trūksta Lietuvoje? Ar tikrai tankai svarbiau nei oro gynyba?
„Ekonominis augimas, teisingumas, politinis stabilumas glaudžiai susijęs su būtinybe stiprinti Lietuvą. Bet tik skaidrus ir atviras plėtros procesas užtikrins piliečių paramą krašto apsaugai kaip prioritetinei sričiai“, – įsitikinęs G. Jeglinskas.