Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės iniciatyva grupė Seimo narių kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami vetuoti šį antradienį Seimo priimtas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad gyventojai galės skirti 1,2 proc. jų sumokamo gyventojų pajamų mokesčio tik nevyriausybinėms organizacijoms.

„Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis jų veikloje. Priimtas įstatymas yra ydingas, todėl  prašome Prezidento pasinaudoti Konstitucijos 71 straipsnyje numatyta teise ir grąžinti priimtą įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti“, – teigia Seimo narė L. Nagienė.

Parlamentarė pažymi, kad nuo pat galimybės skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio paramai atsiradimo pradžios religinės bendruomenės ir bendrijos buvo vieni iš galimų paramos gavėjų. Tačiau, pasak L. Nagienės, ne visos religinės bendrijos turi ir gali turėti nevyriausybinės organizacijos, kaip ji apibrėžta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, statusą.

„Taigi, tokiu būdu pagal priimtas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurios formaliai vykdo tik religinę veiklą, yra užkertamas kelias pretenduoti į gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri visuomet buvo svarbi religinės bendruomenės ir bendrijos veiklos užtikrinimo dalis. Manome, kad toks priimtas pakeitimas yra mažų mažiausiai nepakankamai išdiskutuotas“, – sako L. Nagienė.

Kartu pažymima ir tai, jog yra įprasta praktika, kad religinės bendruomenės ir bendrijos savo veiklos turiniu ir apimtimi vykdo ir karitatyvinę, paveldosaugos ir kitas viešąjį interesą užtikrinančias veiklas.

Seimo frakcijos atstovų teigimu, vertinant įstatymo pataisomis įtvirtinto apribojimo skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigos, paminėtina, kad eilę metų dalis šio mokesčio, skirta švietimo įstaigoms, buvo ženkli šių įstaigų biudžeto dedamoji dalis.  

Pasak Seimo narės Laimos Nagienės, ši finansinė parama yra švietimo įstaigų bendruomenės, dažniausiai tėvų, finansinė pagalba gerinant mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinant ir modernizuojant edukacines aplinkas, įsigyjant įvairios techninės įrangos ir atliekant mokyklos patalpų remontą.

„Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl nereikėtų atimti galimybės bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Nesuteikiant galimybės pretenduoti į šią paramą ir kartu negarantuojant alternatyvaus pakankamo papildomo finansavimo švietimo įstaigų reikmėms, nepagrįstai skubotai ir ženkliai bloginama šių įstaigų finansinė padėtis. Tačiau kur kas finansiškai geresnėje situacijoje esančios privačios mokyklos ir toliau išsaugos galimybę gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies“, – sako L. Nagienė.

Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, kai kurios švietimo organizacijos menkai finansuojamos, stokoja lėšų, todėl neskirti biudžetinėms organizacijoms (ne tik švietimo) yra neteisingas sprendimas. Jos teigimu, mokesčių mokėtojas turi teisę apsispręsti, kam skirti lėšas, o nevyriausybinėms organizacijoms būtina ieškoti finansavimo galimybių, viena iš jų – gyventojų lėšos, kurių niekam neskyrė, panaudojimas.

Frakcijos atstovai pabrėžia, kad Labdaros ir paramos įstatymo pagrindinis tikslas yra pilietiškumo skatinimas, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent švietimo įstaigos aktyviai dalyvauja pilietiškumo ugdyme.