Seime teikiamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų Vytauto Bako, Lino Kukuraičio ir Tomo Tomilino parengtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima didesnio paslaugų ir pagalbos prieinamumo žmonėms su negalia, ypatingai stiprinant nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmenį.
Įstatymo projekte frakcijos atstovai siekia didesnio NVO vaidmens, iš esmės galinčio pagerinti žmonių su negalia gyvenimą. Parlamentarai siūlo kompleksinį ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau ir Sveikatos, Švietimo, sporto ir mokslo ministerijų įsitraukimą. Taip pat akcentuojamas proaktyvus valstybės įsitraukimas, keičiant esminį požiūrį į žmogų su negalia.
„Lietuvos 2021–2030 metų nacionalinės pažangos plane vienas iš siekių yra įtraukti nevyriausybinį sektorių į paslaugų teikimą. Šiame plane numatoma, kad trečiasis sektorius perims beveik trečdalį viešųjų paslaugų teikimo, todėl turime suteikti konkrečias ir aiškiai apibrėžtas funkcijas įstatyme ir įgalinti nevyriausybinių sektorių. NVO gali lengviau identifikuoti atstovaujamų grupių poreikius, todėl gali pasiūlyti ir šiuos poreikius atitinkančių paslaugų“, – teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas V. Bakas.
Seimo nario teigimu, valdžios sektorius teikdamas viešąsias paslaugas negalią turintiems asmenims ne visada gali užtikrinti jų poreikį. 147 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje turi negalią, pernai tik 34 proc. jų pasinaudojo socialinėmis integracijos priemonėmis. Reformos rengėjai pokyčiais siekia, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti. Siekiant didesnio nei planuojama paslaugų suteikimo, viena iš alternatyvų, kaip patenkinti negalią turinčių asmenų poreikius, yra valdžios teikiamų viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms.
Anot pasiūlymo rengėjų, šiandien žmones su negalia atstovaujančių NVO, kaip socialinių paslaugų teikėjų, veikla yra ribota, kadangi nėra finansavimą skatinančių mechanizmų bei finansinio tokios veiklos tvarumo. Savivaldybės skiria pagrindinę finansavimo dalį pavaldžioms arba jų įsteigtoms įstaigoms, o NVO finansavimas iš savivaldybių biudžetų lėšų yra labai mažas, nors vietinės NVO praktiškai neturi kitų finansavimo šaltinių.
Parlamentarų teigimu, nepaisant ir taip menkų galimybių gauti savivaldybių finansavimą, paslaugų teikimo sąlygoms keliami pertekliniai reikalavimai, dėl kurių nevyriausybinis sektorius beveik visais atvejais pralaimi finansavimo konkursus prieš savivaldybių/valstybines įstaigas dėl galimybės teikti socialines paslaugas.
„Būtina ne tik įstatymiškai įgalinti NVO ir savivaldybes bendradarbiauti teikiant socialines paslaugas žmonėms su negalia, bet ir numatyti finansavimą skatinančius mechanizmus bei užtikrinti finansinio tokios veiklos tvarumą. Valstybė, matydama išskirtinį NVO įdirbį ir potencialą žmonių su negalia teisių užtikrinimo ir pagalbos jiems srityje, privalo padėti šiam sektoriui augti ir stiprėti“, – sako vienas iš projekto iniciatorių parlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas L. Kukuraitis.
Siūloma pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 16 straipsnį, praplečiant NVO kompetencijas asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje, suteikiant galimybę teikti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, organizuoti ir vykdyti visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais, įgyvendinti savarankiško gyvenimo programas sunkios negalios asmenims, specialiąsias užimtumo programas asmenims su proto ir psichikos sutrikimais (negalia). Taip pat siūloma NVO suteikti galimybę organizuoti asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, organizuoti asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis bei organizuoti atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą, kadangi jie – arčiau žmogaus ir šiuo metu šią funkciją vykdo neformaliai. Seimui pristatomame įstatymo projekte šios funkcijos numatomos naujai įkuriamai dvi įstaigas apjungsiančiai „vieno langelio“ principu veiksiančiai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai.
Svarstant šį įstatymą, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija taip pat pritarė Demokratų frakcijos Seimo narių įstatymo pataisai, siūlančiai viešojo sektoriaus organizacijoms įdarbinti 5 procentus neįgaliųjų, jeigu organizacijoje dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai.